Specialusis kovos su vėžiu komitetas Europos Parlamente (EP) buvo įsteigtas praėjusių metų birželio mėnesį, plenarinės sesijos metu. Kovos su vėžiu komitetui buvo pavesta įvertinti Europos Sąjungos (ES) galimybes imtis konkrečių veiksmų, nustatyti teisės aktus ir kitas priemones, kurios padėtų kovoje su vėžiu.
„Komitetas buvo įkurtas vienai problemai spręsti. Surinkti medžiagą, sudėlioti politinių sprendimų galimybes ir sukurti Europos stiprinimo kovojant su vėžiu strategiją.
Galutinis dokumentas bus pristatytas ir dėl jo bus balsuojama dar gruodžio mėnesį. Rengiamas vadinamasis raportas dėl kovos su vėžiu Europoje atspindės Parlamento poziciją ir apžvelgs prioritetines veiklos sritis”, – dėstė EP Specialiojo kovos su vėžiu komiteto narys prof. Liudas Mažylis.
Išskiriamos prioritetinės veiklos sritys Europoje yra aptinkama beveik ketvirtadalis visų pasaulio vėžio susirgimų atvejų, tad bendra ES kovos su vėžiu strategija – itin svarbi.
„Iš strategijos vėliau gali kilti tam tikri teisės aktai. Strategijoje yra viskas pagal kovos su vėžiu stadijas ir prioritetines sritis“, – pasakojo prof. L. Mažylis.
Būsimos rezoliucijos projekte išskiriamos konkrečios prioritetinės kovos su vėžiu veiklos sritys, tokios kaip vėžio prevencija visose Europos politikos srityse, įtrauki diagnostika ir vėžio nustatymo tikslumas, lygios galimybės gauti tinkamą gydymą, vaistų nuo vėžio prieinamumas.
„ES yra skirtingos sveikatos draudimo sistemos, jos nevienodo pajėgumo, ypač Vidurio Rytų Europoje. Vis dėlto tas procentas pinigų skiriamas sveikatos sistemoms yra per mažas. Tai atveda prie skirtingo prieinamumo, prie skirtingų gydymo metodų.
Tikrai yra patikimų, modernių gydymo metodų, pavyzdžiui, CAR-T ląstelių terapija, kai teikiamas individualizuotas gydymas konkrečiam pacientui, bet tai yra labai brangu. Tačiau yra valstybių, kurios negali įsigyti pačių būtiniausių ir elementariausių vaistų, tad atsiveria didžiulis kontrastas tarp žmonių, kurie gydomi Vakarų valstybėse”, – apie skirtingą vaistų nuo vėžio prieinamumą kalbėjo prof. L. Mažylis.
Taip pat prof. L. Mažylis kaip prioritetines sritis kovoje su vėžiu įvardijo stiprią paramą vėžiu sergantiems pacientams ir jų artimiesiems, kuriems dažnai būna reikalinga psichologinė ir emocinė pagalba, bei vadinamoji teisė būti pamirštam.
„Unikali problema yra vadinamoji teisė būti pamirštam. Tai būdinga tiek Rytų, tiek Vakarų šalims. Jei darbdavys sužino, kad žmogus susirgo šia liga, tikėtina, jog bus diskriminacija. Tad turėtų būti priimti tam tikri įpareigojantys teisės aktai, kad žmogus turėtų teisę, jog niekas nežinotų, kokia liga jis serga“, – tikino EP Specialiojo kovos su vėžiu komiteto narys prof. L. Mažylis.
Taip pat kartu su kitais Lietuvoje išrinktais EP nariais L. Mažylis kreipėsi į Europos Komisiją dėl hepatito C aktualizavimo kepenų vėžio prevencijos srityje.
„Nors Pasaulio sveikatos organizacija nustatė plataus užmojo tikslą iki 2030 m. išnaikinti hepatito C virusą, apskaičiuota, kad Europos regione nuo kepenų vėžio ir cirozės, susijusių su hepatito C infekcija, kasmet vis dar miršta apie 112 tūkst. žmonių. Kadangi šias ligas galima išgydyti, svarbu sutelkti dėmesį į jų atrankinę patikrą, ypač atsižvelgiant į tai, kad hepatito C infekcija sergantys pacientai iš pradžių neturi specifinių simptomų ir gali nežinodami užkrėsti kitus“, – tikino prof. L. Mažylis.
Pasak prof. L. Mažylio, Lietuvoje bus diegiamos hepatito C infekcijos profilaktinės patikros programos, tad 2022 metams numatytas finansavimas.
Ketvirtadienį vyks paskutinis Specialiojo kovos su vėžiu komiteto posėdis. Paskutinio susitikimo metu bus balsuojama dėl komitete rengto pranešimo projekto „Europos stiprinimas kovojant su vėžiu – išsamios ir suderintos strategijos link“.
