Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje nuo kovo mėnesio pabaigos savanoriauja Edita Stiklinskaitė. Buvusi ne tik šio Skyriaus darbuotoja, bet prieš daugiau kaip tris dešimtmečius ir vadovavusi tuo metu Anykščių bibliotekai, Edita šiomis dienomis su didžiuliu atsidavimu pasinėrė į darbą prof. Antano Tylos asmeninės bibliotekos archyve.
Džiugu, kad savanorė ne tik supranta rankraščių tvarkymo subtilybes, bet ir myli šį darbą. Pro E. Stiklinskaitės skvarbų žvilgsnį nepraslydo nei profesoriaus dienoraščiuose užrašyti svarbūs mokslininko gyvenimo faktai, nei žymių žmonių išsaugoti laiškai, kurių daugiau kaip 300 asmeninėje mokslininko bibliotekoje. Savanorė su dideliu rūpesčiu sudėliojo į vieną vietą po asmeninės bibliotekos archyvą išblaškytus A. Tylos eilėraščius, vertindama, kad jie galėtų būti išleisti atskira knyga.
Neatskleisime A. Tylos dienoraščių turinio, tačiau prisipažinsime, kad jausmas, kuris apėmė į rankas paėmus kraštiečio 1949–1952 metų dienoraštį, buvo neapsakomas. Nepaprastai gražiu raštu pasakojimai apie prabėgusius dienos įvykius prikaustė dėmesį ir kartu nustebino, kad dienoraštyje yra nemažai išplėšytų lapų, kai kur iškarpyta dalis teksto, užbraukyti sakiniai juodu pieštuku ištisomis pastraipomis. Kodėl taip darė dienoraščio savininkas, šiandien pasakyti sunku. Tikėtina, kad tai ir turėjo likti paslaptyje.
Džiugino atrasti faktai, kokia proga A. Tyla gavo iš Anykščių krašto rašytojo Antano Vienuolio knygą „Užkeiktieji vienuoliai“, kuri su autoriaus dovanojimo įrašu išsaugota kraštiečio bibliotekoje. Asmeniniame anykštėno istoriko archyve yra 1955 m. dienoraščio du sąsiuviniai, 1955–1956 metų rankraštyje užrašyti įvairūs įspūdžiai, prisiminimų bei kūrybos fragmentai. A. Tylos vėlesnių metų dienoraščiai, jo paties pavadinti kronika, apima 1962–1984 m.; 1982–1991 m. Vienas kronikos sąsiuvinis pradėtas rašyti 1999 m. gruodžio 25 d. ir baigtas 2003 m. sausio 1 d. o po dešimties metų pertraukos yra dar vienas 2013 m. kovo 23 d, įrašas. Kitų įrašų nėra.
Prof. A. Tylos asmeninės bibliotekos archyve gausybė laiškų, o tarp jų rašytojo A. Vienuolio 1952 m. kovo 30 dienos laiškas adresuotas J. Adamoniui ir A. Tylai.
Mieli Brangūs Jaunuoliai, J. Adamoni ir A. Tyla,
Gavęs Jūsų nelauktą, nesitikėtą, tokį menišką ir nuoširdų pasveikinimą, mano 70-ties metų proga, aš labai susijaudinau: kiekviena jaunystė graži ir patraukli, bet jei jos polėkiai dar ir su patetika, kaip kad Tamstų, tai ji ir pati šviečia, ir kitus šildo. Tamstų dėmesys sušildė ir mano 70 metų širdį, ir aš jaučiu, kad nežiūrint mūsų metų skirtumo, mus riša bendras sielų kontaktas, nors man jau ruduo, o Jums dar pavasaris!
Ačiū! Nuoširdžiai ačiū!
Tamstų meniškas kūrinys sujaudino ir mano šeimą, ir mano artimuosius. Jis neliks ir visuomenės nepastebėtas. Dėkingas A. Vienuolis
Ne tik laiškai, įrašai dienoraštyje parodo A. Tylos bendravimą su kitais žmonėmis. Būsimam mokslininkui rašytos istoriko Juozo Jurginio charakteristikos, mokslinių straipsnių recenzijos liudija, kad A. Tyla turėjo didžiulį kolegos kraštiečio J. Jurginio palaikymą.
Neatversime dar šį kartą visų prof. A. Tylos asmeninės bibliotekos archyvo klodų, nes juos reikia sutvarkyti, susisteminti, aprašyti. Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus darbuotojų laukia didžiulis – ne kelių savaičių ar mėnesių, o net kelių metų darbas. Dėkojame savanorei Editai, kurios darbštumo dėka atradome tai, ko dar nematėme, nežinojome.
AVB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja Audronė BEREZAUSKIENĖ
Šaltinis: Nyksciai
