2024-01-12
Laisvės gynėjų dienos išvakarės – proga prisiminti jau istorija tapusius įvykius, ir tai ypač svarbu Ukrainoje vykstančiame Rusijos sukelto karo kontekste.
Jaunai, tik atkūrusiai nepriklausomybę valstybei, prasidėjęs 1991 m. sausis buvo itin neramus – organizuoti priešiškai Lietuvos nepriklausomybei nusiteikusių asmenų mitingai, ypač padažnėjo sovietinės kariuomenės išpuolių, sausio 8 d. buvo inicijuotas bandymas užimti Lietuvos širdį – Aukščiausiosios Tarybos rūmus, sausio 11 d. užgrobti Spaudos rūmai o sausio 13-osios naktis pareikalavo daugybės beginklių aukų.
Didelį vaidmenį jau istorija tapusiuose įvykiuose suvaidino ir tuometinė Lietuvos Respublikos milicija, kuri turėjo ginti visuomenę ne tik nuo nusikaltėlių, bet ir nuo siautėjančios sovietinės kariuomenės.
Lietuviškos uniformos dar nebuvo spėta sukurti, pareigūnai dėvėjo sovietinę uniformą, kokią dėvėjo ir Vilniuje dislokuotos sovietų vidaus kariuomenės divizijos kariškiai, todėl, kad atskirti savus pareigūnus nuo svetimų, skubiai buvo gaminama ir išduodama Lietuvos simboliais paženklinta uniforminė atributika: ženklai ant kepurių, apykaklių antsiuvai ir sagos. Tomis sunkiomis valstybei dienomis, pamatę pareigūnus su Vyčio ženklu, žmonės džiaugdavosi, taip buvo stiprinamas ir pasitikėjimas savo valstybe.
Savo kulminaciją 1991-ųjų žiemos įvykai pasiekė sausio 13-osios naktį, kada įvyko masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus svarbius objektus.
Užimti mūsų valstybei reikšmingų objektų iš Maskvos atvyko specialiai tokioms operacijoms parengta KGB grupė „Alfa“, remiama Šiaurės miestelyje dislokuotos 107 motorizuotų šaulių divizijos sunkiosios šarvuotos technikos ir didelės ginkluotos desantininkų grupės iš 76-osios Pskovo oro desanto divizijos.
Televizijos bokštas bei Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatas Konarskio gatvėje buvo užimti, tačiau pulti prie Aukščiausiosios Tarybos susirinkusios didžiulės žmonių minios sovietų kariškai nesiryžo, taip buvo apsaugotas šalies parlamentas.
Sunkus išbandymas Sausio 13-osios naktį teko tuometinių Atskirojo svarbiausių valstybinių įstaigų ir Respublikos vadovybės apsaugos dalinio prie VRM, Klaipėdos miesto vidaus reikalų valdybos bei Šilalės raj. vidaus reikalų skyriaus pareigūnams – jie pirmieji atrėmė smūgį prie Televizijos bokšto ir Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato Konarskio gatvėje: stovėjo susikibę rankomis tarp susirinkusių Lietuvos žmonių ir sovietinių kariškių, remiamų sunkiosios šarvuotos technikos. Keliolika pareigūnų patyrė sunkius sužalojimus (šautinės žaizdos, sulaužytos galūnės, akustinės traumos), sovietų tankai sutraiškė du tarnybinius automobilius.
Šturmuojant objektus Vilniuje, buvo sužeista per 700 taikių ir beginklių žmonių, o žuvo – 14 Laisvės gynėjų.
Nepamiršdami didžiulės laisvės kainos švęskime savo vienybę ir puoselėkime Nepriklausomybę!
Aleksandro Juozapaičio, Valentino Juraičio ir Giedriaus Baranausko nuotraukos.
