„Mokesčių stabilumas yra viena iš esminių institucinio stabilumo aspektų. (…) Jei valstybė pasakė, kad įvedė mokestį vienais pagrindais, dabar nežinome, kokia bus ateitis, todėl jo nepanaikinsim, kitaip sakant, sukuriam nestabilią aplinką, kuri niekam nėra gerai“, – LRT radijui trečiadienį sakė G. Černiauskas.
„Mes už progresyvumą, bet ir už stabilumą. Šitas mokestis, jei taptų pastoviu ir visiškai nesuprantama, su kuo susietu, su Europos Centrinio Banko sprendimais, jis griautų bankų stabilumą“, – pridūrė jis.
G. Černiauskas pabrėžė, kad progresyvumas, kai daugiau uždirbantieji turi mokėti daugiau mokesčių, atsispindi Finansų ministerijos mokesčių pakeitimų siūlymuose.
Mokestį pratęsti siūlantis Seimo narys, „Nemuno aušros“ atstovas Martynas Gedvilas teigė, kad bankai turi labiau prisidėti finansuojant gynybą. Anto jo, šiuo metu renkami parašai ir bus registruojama atitinkama įstatymo pataisa.
„Geopolitinė situacija nepasikeitė, o suaštrėjo, kuo toliau, tuo labiau reikalingi pinigai gynybai, bankų pelnai labai yra išaugę, jei ir praėjusiais metais (2023 metais – BNS), kai reikėjo mokėti, buvo netoli milijardo, šiais (2024 metais – BNS) jau virš milijardo yra. Bankai (…), manau, jie taip pat turi prie to prisidėti“, – LRT radijui kalbėjo M. Gedvilas.
Tuo metu Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžė, kad valstybė neturėtų tapti „reketininke“, o turėtų laikytis įsipareigojimų.
„Valstybė neturi panašėti į tam tikrą reketininkę, kuri pasižiūri, kad kažkas daugiau turi pinigų, tai pasiraitojam rankoves ir pasiimam iš jų.
Bankai Lietuvoje ir taip moka ne 15 proc. standartinį pelno mokestį, o 20 proc. ir čia yra vienintelis sektorius, kuris išskirtinai apmokestintas didesniu pelno tarifu“, – LRT radijui sakė M. Lingė.
„Jei mes pradėtume taikyti į tas įmones, verslo subjektus, kuriems gerai sekasi, (…) tai čia labai svarbus ir pats principas, kaip žiūrime į investuotojus, ar siunčiame signalą, kad valstybė yra neprognozuojama ir gali pasikėsinti, ar esame susitarimų besilaikanti valstybė“, – kalbėjo jis.
Anot G. Černiausko, pagrindinis šaltinis finansuoti gynybą turi būti ekonomikos augimas: „O jis negerės jei žlugdysime kažkurį sektorių ar visą verslą, todėl subalansuotas požiūris yra prasmingiausias“.
Premjero patarėjas taip pat teigė, kad su bankais diskutuojama dėl didesnio smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo. Tai Gintautas Paluckas aptarė ir Švedijoje susitikęs su vieno didžiausių Lietuvos bankų vadovybe.
„Tai reali problema, ją žinome, su ja dirbame, tą akcentuoja ir verslas, bet bankai irgi verslas. Noras yra ne priešpastatyti vieną verslą kitam, o gauti optimalų sprendimą“, – sakė G. Černiauskas.
Vėliau BNS jis sakė, kad premjeras Stokholme susitiko su „Swedbank“ vadovais.
