Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo renginyje „Atminties kelias 1941–2021“ Rūdninkų skvere, Vilniuje.
Pasak premjerės, holokaustas, kraupus žydų sunaikinimas, yra visų Lietuvoje gyvenančių tautų, visos valstybės tragedija, nes pasaulis tapo skurdesnis, neteko unikalių spalvų, o svarbiausia – metodiškai buvo žudomi žmonės, trypiamos jų svajonės, talentai, santykiai, ir tai nutiko dangstantis sąmokslo teorijomis, absurdiškais išvedžiojimais.
„Ten, kur yra aukų, visada yra budelių ir stebėtojų. Sunku patikėti, kad kažkokiu būdu tokioms tragedijoms, masiniam žiaurumui buvo leista vykti. Viliuosi, kad tai buvo skaudžiausios praeities klaidos, beprotystės laikai, neturintys nieko bendra su dabartimi. Tačiau tokios katastrofos visada gali pasikartoti. Smurto protrūkiai, neapykantos kurstymas niekur nedingo. Todėl privalome visi prisiimti atsakomybę už tai, kad taip nenutiktų“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, šiandien susirinkus pačioje Vilniaus širdyje tik atskiri ženklai primena, koks unikalus ir daugiabalsis šis miestas buvo iki tragedijos.
„Lenkų sociologas Zygmuntas Baumanas rašė, kad niekas neturėtų būti apkaltintas vien dėl to, kad neatlaikė nežmoniško spaudimo. Tačiau tai nereiškia, jog galime išvengti gėdos jausmo dėl praeities įvykių, dėl to, kad atsirado budelių ir stebėtojų, kurie neužkirto tam kelio. Nebijokime pripažinti šios gėdos, nes tik ji išlaisvina mus iš blogio tironijos, kurios niekaip neįmanoma racionalizuoti ar pateisinti. Deja, tai buvo. Tai – didžiulė tragedija. Kol skausminga atmintis gyva, kol jaučiame palytėti įvykių, nuo kurių prabėgo jau aštuoniasdešimt metų, ar tik aštuoniasdešimt, ir dėl jų mus pasiekiančios gėdos, turime vilties, kad neleisime tam pasikartoti, puoselėsime visus tos daugiabalsės Lietuvos, kuri buvo sunaikinta, fragmentus ir, svarbiausia, bandysime išlikti žmonėmis vienas kitam“, – kalbėjo Ministrė Pirmininkė.
Šiais metais minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines. Skirtingai nuo Europos didžiosios dalies, Lietuvoje Holokausto aukos buvo nužudytos netoli jų gyvenamosios vietos. Per kelis 1941 m. vasaros ir rudens mėnesius buvo visiškai sunaikintos Lietuvos žydų bendruomenės.
Šiems skaudiems istoriniams įvykiams atminti Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais inicijuoja nacionalinį projektą „Atminties kelias 1941–2021“. Renginiai vykta nuo birželio iki gruodžio mėnesio.
„Atminties kelio 1941–2021“ minėjimai – tai atminimo eisenos, kurios prasideda miestų centrinėse dalyse, kur anksčiau gyveno žydai, ir baigiasi Holokausto aukų masinių žudynių vietose. Eisenų dalyviai nešasi akmenėlius su užrašytais ant jų čia gyvenusių žydų vardais – tai ir pagarba istoriškai susiklosčiusiai žydų tradicijai į kapines nešti akmenėlius, ir Holokausto aukų įasmeninimas. Žudynių vietose vykstančiuose minėjimuose bus ištarti šie vardai ir iš nebūties prikeltos atskirų šeimų ir iškiliausių to krašto asmenybių istorijos. Panašūs renginiai Tarptautinės komisijos iniciatyva vyksta daugiau nei dešimtmetį minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną – rugsėjo 23-iąją, į juos kasmet susirenka 150–200 mokyklų ir daugiau nei 10 000 dalyvių.
Šiemet „Atminties kelio 1941–2021“ minėjimo renginiai organizuojami nuosekliai (chronologiškai) sekant skaudžių istorinių įvykių kalendorių. Jau numatyta surengti kelias dešimtis minėjimo renginių, skirtų atskirų miestų ir miestelių žydų bendruomenėms atminti. Informaciją apie numatomus renginius galite rasti Tarptautinės komisijos interneto svetainėje www.komisija.lt.
Visą Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės kalbą galite rasti čia.
