Šiandieniniame kontekste, kai vis pabrėžiama, kad labai trūksta inžinerinių ir tiksliųjų mokslų studentų, kad stojantieji neišlaiko arba iš viso nelaiko tam reikalingų egzaminų, vaikus matematikos ir robotikos mokantys „EIQ akademijos“ specialistai tvirtina, kad pamatai šiai problemai spręsti turi būti dedami nuo darželio amžiaus.
„Nes vaikai yra smalsūs. O jei dar tą smalsumą paskatiname, parodome eksperimentus, pritaikome matematiką, chemiją, fiziką realybėje ir sudominame – vaikui tai pradeda sietis su realiais, jo smalsumą žadinančiais iššūkiais, kuriuos jis pats gali įveikti – ir įveikia. Tai veiksmingiausias vaistas nuo vyraujančio požiūrio, kad „matematika – neįdomu“, – sako „EIQ akademijos“ įkūrėja ir vadovė Vaida Zibalytė.
Ar matematikos būreliai – tik skaičius mylintiems vaikams?
Ar į matematikos būrelius ateina tik tie vaikai, kurių galva pramušta skaičiais? „Toli gražu, – šypsosi V. Zibalytė, – vaikų, kurie gabūs matematikai ir myli skaičius, pas mus ateina daugių daugiausiai keliolika procentų. Kur kas dažniau į matematinio ugdymo būrelius tėvai vaikus veda dėl to, kad jiems reikia išmokti susikaupti arba išlaikyti dėmesį, vyresniame amžiuje – padėti mokytis matematikos, kuri nesiseka. Tad nemažai daliai vaikų matematika iš tiesų būna „neįdomu“. Ir labai džiaugiuosi, kad paprastai šį požiūrį pavyksta apversti aukštyn kojomis“.
Kaip? Mokymosi procese vadovaujantis paprasta formule: patraukliai ir efektyviai.
V. Zibalytės įsitikinimu, tai raktiniai žodžiai šiuolaikiniams pedagogams: „Be patrauklumo nebus ir efektyvumo: jei mokomas dalykas nebus interaktyvus, patrauklus moksleiviams ir jeigu pats mokytojas tuo nebus užsidegęs, tai teliks plaukti viena nykia vaga, nematant pokyčių“.
Kita vertus, matematikos baimę, patys to nejausdami, kartais įskiepija ir tėvai: kai vaikas namuose girdi mamą ar tėtį nuolat sakant, kad kažkada jiems matematika labai nesisekė ir buvo sunku, tai natūraliai programuoja ir paties vaiko požiūrį – „jeigu jau net mamai nesisekė ir buvo sunku, tai kas laukia manęs“?
„Vienu veiksmingiausių būdų įveikti tokias atsineštas baimes tampa tiek mokymasis per žaidimą, tiek vykdomos interaktyvios veiklos, varžybos, savo pasiekimų dėliojimas. Kai vaikui sekasi ir pavyksta, kai įsitikina savo jėgomis ir pamato, kad viskas pasiekiama – baimės nelieka“, – pastebi matematikos vaikus mokanti Monika Sadauskienė.
Matematika, kurią gali palaikyti rankose
Šiuo metu „EIQ akademijos“ mokytojai dirba pagal dvi matematines metodikas – Menar ir Numicon skaičiavimo. Pirmoji – tai mentalinė aritmetika, kurios metu vaikai smagiuose užsiėmimuose mokosi skaičiavimo mintinai technikos, leidžiančios be vargo mintyse sudėti daugiaženklius skaičius ir lavinančios dėmesio sukaupimą, atmintį, greitą orientaciją bei reakciją, pastabumą, kūrybingumą, vizualizaciją.
Numicon skaičiavimas – tai Oksfordo universiteto parengta skaičiavimo metodika ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams. Kažkada ji buvo sukurta vaikams, kurie nesupranta abstrakcijų, todėl čia matematika yra suvokiama per pačiupinėjimą, lietimą, pamatymą, ką reiškia sudėti ar atimti skaičius. Kaip sako Numicon kūrėjai: vaikai turi pirmiau palaikyti matematiką rankose, kad galėtų ją sėkmingai „laikyti“ galvose.
„Po tokių patirčių keičiasi vaikų požiūris į matematiką ir tiksliuosius mokslus apskritai – tai leidžia pabėgti nuo „matematika – neįdomu“ užsiblokavimo. Žinoma, svarbi ir vaiko motyvacija: neįvertinant jo pasiekimų, o vertinant tik nepasiekimus („vėl neišmokai“, „šitas tau nepavyko“) – kelias nebus tvarus. Daug labiau motyvuoja parodymas, kad dar prieš mėnesį to ar ano vaikas nemokėjo – o dabar jau, štai, moka!“ – tvirtina ne vieną būsimą matematiką išugdžiusi mokytoja Jurgita Žilionė.
Kad tekstiniai matematikos uždaviniai nebegąsdintų
Įdomu tai, kad jau dirbant su mažyliais – darželinio, priešmokyklinio amžiaus vaikais – ne tik ugdomas bazinis matematinis-loginis mąstymas, bet ir labai svarbia mokymosi dalimi tampa mokymasis kelti klausimus bei ieškoti į juos atsakymų. Kad būtų lavinama ir logika, ir kūrybiškumas, vaikai skatinami išmokti sprendimą rasti ne vienu keliu, o keliais – kas kartais bendrojo lavinimo mokyklose būna nevertinama ir nepriimtina, sakant, kad jei yra užduotis, tai ją privalu spręsti tik šitaip ir ne kitaip.
„Mes laikomės priešingo požiūrio, ragindami atrasti daugiau būdų, kaip galima išspręsti klausimą. Nes tai yra neatsiejama matematinio mąstymo dalis. Kaip ir matematinė kalba! Pastebime, kad yra didelė bėda su vaikų verbaliniais įgūdžiais: kai reikia raiškiai ir rišliai papasakoti, tą geba toli gražu ne kiekvienas. Tad mokydamasis matematikos, vaikas kartu mokosi ir rišliai pasakyti dalykus. Ne veltui žodiniai uždaviniai matematikoje daugeliui vaikų yra peilis – nes vaikai neskaito, nesigilina, prabėga paviršiumi. O juk tai be galo svarbu: įsiskaityti ir išmokti pačiam atsakyti. Tad verbaliniai įgūdžiai taip pat be galo svarbūs matematikoje, ir juos būtina nuosekliai lavinti“, – sako pedagogė Monika Sadauskienė. Ji atkreipia dėmesį, kad viena didžiausių problemų, lemiančių vaikų prastus matematikos egzaminų rezultatus, neretai būna negebėjimas susitelkti ir įsiskaityti į užduotį.
Per 9 veiklos metus „EIQ akademiją“ baigė per 4 tūkstančiai vaikų, iš kurių toli gražu ne visi pasuko tiksliųjų mokslų link: kaip rodo matematinį ir inžinerinį mąstymą ugdančių pedagogų patirtis, tai, ko išmokstama matematikos užsiėmimuose, praverčia labai įvairiose srityse ir kryptyse, nuo tiksliųjų iki humanitarinių mokslų.
Šaltinis: Nyksciai
