„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupė skelbia audituotus metinius rezultatus: per 2021 metus pervežė beveik ketvirtadaliu daugiau keleivių nei ankstesniais metais – 4,13 mln., o krovinių vežimo apimtys smuktelėjo 4,4 proc. iki 51,1 mln. tonų. Grupės pajamos išliko panašiame lygyje, jos siekė 465,1 mln. Eur – tai vos 0,6 proc. mažiau nei 2020 m. LTG Grupė per praėjusius metus uždirbo 23,5 mln. Eur grynojo pelno.
Kontroliuojančioji bendrovė AB „Lietuvos geležinkeliai” akcininkui – Lietuvos valstybei – išmokės kiek daugiau nei 6 mln. eurų dividendų.
„Praėjusiais metais LTG Grupės įmonės ir toliau veikė neapibrėžtumo sąlygomis, kurioms reikšmingos įtakos turėjo tokie išoriniai veiksniai kaip Covid-19 pandemija ir geopolitinės įtampos, tad metai buvo kupini iššūkių, bet kartu ir pasiekimų. Pavyko susigrąžinti reikšmingą keliaujančiųjų srauto dalį, daug dėmesio skyrėme diversifikuoti krovinių srautus ir mažinti priklausomybę nuo tradicinių krovinių rūšių, taip pat tarptautinei plėtrai“, – sako Egidijus Lazauskas, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius.
Apie 80 proc. Grupės pajamų sudaro krovinių vežimo paslaugos, kurias įgyvendina Grupės bendrovė „LTG Cargo“. Krovinių vežimo pajamos palyginti su 2020 m. sumažėjo 12,7 mln. Eur arba 3,3 proc. ir siekė 372,9 mln. Eur. Pernai geležinkelių pervežimuose ir toliau dominavo „sunkiųjų“ krovinių vežimai, sudarę daugiau nei pusę viso kiekio – tai cheminės ir mineralinės trąšos bei nafta ir jos produktai. Bendrą krovinių apimčių ir apyvartos kritimą labiausiai lėmė sumažėjęs naftos ir grūdų krovinių srautas bei didesnė pigesnių krovinių dalis bendrame krovinių sraute.
„Tačiau pernai beveik triskart šoktelėjo iš Kinijos pervežamų konteinerių krovinių apimtys. Intermodalinių pervežimų apimtys per 2021 m. didėjo 70,5 proc. ir jų paklausa, prognozuojame, augs – tokias prielaidas sukūrė komerciniam eismui atidarytas ir su europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkeliu sujungtas Kauno intermodalinis terminalas. Be to, prie srautų ir krovinių diversifikavimo prisideda pozicijas Lenkijoje stiprinanti „LTG Cargo Polska“, – teigia E. Lazauskas.
Keleivių vežimo pajamos 2021 m. išaugo 6,1 mln. Eur arba 48,6 proc. ir siekė 18,7 mln. Eur. Keleivių vežimą vykdančiai Grupės bendrovei „LTG Link“ pavyko susigrąžinti reikšmingą dalį keliaujančiųjų srautų, ankstesniais metais sumenkusių dėl COVID-19 pandemijos. Bendras keliaujančiųjų geležinkeliais skaičius per 2021 m. išaugo 23,8 proc. ir, prognozuojama, toliau didės – „LGT Link“ nuosekliai siekia tikslo, kad traukiniai – aplinkai draugiškiausia transporto priemonė, taptų pirmu keliautojų pasirinkimu.
„Siekdami reikšmingai padidinti keleivių vežimo paslaugos patrauklumą, investavome į bilietų pardavimo sistemos „Smart Ticketing“ diegimą. Traukinių keleiviai jau gali įsigyti bilietus šiuolaikiškoje mobiliojoje programėlėje. Be to, pradėtas naujų keleivinių traukinių įsigijimas – tikimasi, kad 2025 m. senuosius dyzelinius rusiškus traukinius pakeis aplinkai draugiškiausi elektriniai traukiniai. Dalis jų bus su baterijomis, kurios leistų užtikrinti ekologišką keleivių pervežimą neelektrifikuotais ruožais. Šiemet planuojame pasirašyti apie 200 mln. Eur vertės sutartis – tai kartu labai svarbus žingsnis, leisiantis nutraukti bet kokias sąsajas su Rusijos traukinių įrangos bei dalių tiekėjais“, – sako LTG Grupės vadovas.
Pasak jo, investicijos į infrastruktūros, keleivinių traukinių ir lokomotyvų elektrifikavimą padės ir LTG Grupei, ir valstybei įgyvendinti Europos žaliojo kurso strategiją, siekiant iki minimumo sumažinti transporto sektoriaus CO2 išmetimus bei poveikį aplinkai. LTG Grupė iki 2030 m. planuoja sumažinti bendrą geležinkelio transporto išmetamą CO2 kiekį 30 proc., o specifines CO2 emisijas, pervežant krovinius ir keleivius, sumažinti 50 proc. Be to, Grupė jau dabar naudoja elektros energiją tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Bendros LTG įmonių Grupės investicijos 2021 m. sudarė 155,4 mln. Eur. Nuosavomis LTG Grupės įmonių lėšomis buvo finansuota 76,4 proc., panaudota 36,7 mln. Eur ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų. Didžioji investicijų dalis – beveik 70 proc. – buvo skirta atnaujinti ir plėsti geležinkelių infrastruktūrą.
LTG Grupę sudaro kontroliuojančioji bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (sutrumpintai – LTG) ir pagrindinės dukterinės bendrovės – krovinių vežimo veiklą vykdanti bendrovė „LTG Cargo“, keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, šalies geležinkelių tinklą valdanti ir jo modernizacija besirūpinanti bendrovė „LTG Infra“.
