Karas be Amerikos
„2030 m. kovo 22 d. Ankstyvą pavasarį tvyrančiame rūke orą skrodžia tankų variklių riaumojimas. Virš galvų į taikinius lekia raketos ir naikintuvai, tolumoje griaudžia artilerija, į dangų kyla bepiločių lėktuvų būriai“, – hipotetinį scenarijų aprašo „Politico“.
Lietuvos Šiaulių aviacijos bazė skendi liepsnose. Į Lenkijos Malborko 22-ąją oro pajėgų bazę smogia kovinės galvutės. Rūdninkų kariniame komplekse Lietuvoje, vokiečių kariai skuba slėptis.
JAV svarsto atitraukti karius iš Rytų Europos: atsakė, kurias šalis sprendimas paveiktų labiausiai
Rusai juda. Iš Kaliningrado į rytus ir iš Maskvos satelitės Baltarusijos į vakarus jie smogia į NATO gynybą Suvalkų koridoriuje – plonoje žemės juostoje palei Lenkijos ir Lietuvos sieną.
Kol NATO pajėgos Lietuvoje ir Lenkijoje stengiasi sulaikyti rusus, sąjungininkės skuba reaguoti. Mobilizuojasi Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Jungtinės Karalystės ir Šiaurės šalių kariuomenės, tačiau nėra vieno ryškaus dalyko.
Ir lyderiai, ir kariai žvelgia į vakarus, į vandenyną, tikėdamiesi sulaukti karo laivų, kurie per pastarąjį šimtmetį visada ateidavo į pagalbą Europai. Tačiau jūra siūlo tik tylą. Amerikiečiai neatplaukia.
Antrasis Donaldo Trumpo prezidentavimas nutraukė Jungtinių Valstijų įsipareigojimus Europos gynybai. Žemynas lieka vienas – o tai, pasirodo, yra didžiulė problema, kai reikia sustiprinti kovojančius karius, laikančius liniją Lietuvoje.
Nuo pat NATO įkūrimo 1949 m. vienas pagrindinių aljanso narių Europoje vaidmenų buvo priešintis invazijai, kol JAV sutelkė savo milžinišką galią ir siuntė karius, įrangą ir atsargas už Atlanto, kad laimėtų ilgesnį karą.
Tokie uostai kaip Roterdamas ir Antverpenas turėjo išlaipinti vyrus ir medžiagas, o tada leisti jiems keliais ir geležinkeliais vykti į kovas.
Tačiau planuotojai niekada neįsivaizdavo NATO be Jungtinių Valstijų, ir dešimtmečius Europos karinė logistika buvo kuriama remiantis prielaida, kad ją rems Amerika. Didžioji dalis žemyno transporto infrastruktūros, kuri buvo pastatyta ar modernizuota Šaltojo karo metais, vis dar eina iš vakarų į rytus, nes buvo tikimasi, kad JAV pastiprinimas atvyks iš už Atlanto.
Kai kurie iš strategiškai svarbiausių žemyno koridorių yra NATO pastangos, įskaitant labiausiai išvystytą, kuris driekiasi nuo Nyderlandų pakrantės iki Lenkijos pusės Suvalkų koridoriaus.
„Šie koridoriai yra labai svarbūs, nes leidžia NATO ir mūsų sąjungininkams greičiau pasiekti rytinį flangą“, – leidiniui „Politico“ sakė Lietuvos gynybos viceministras Tomas Godliauskas.
Tiek seni, tiek nauji karinio mobilumo projektai remiasi prielaida, kad amerikiečiai atvyks – šis tikėjimas iš esmės lieka nepaneigtas, net jei JAV politinis įsipareigojimas Europai rodo vis daugiau įtampos ženklų.
„Ar Jungtinės Valstijos toliau dalyvaus NATO ar Europoje, ar ne, yra teisėtas klausimas“, – sakė buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodgesas. „Aš dėl to nerimauju. Velniškai tikiuosi, kad savo įsipareigojimų Europai iš esmės nekeisime. Tai būtų baisi Jungtinių Valstijų klaida“, – perspėjo jis.
Tačiau kas nutiks, jei Amerika paliks Europą? Nemaloni realybė yra ta, kad be JAV paramos karių perkėlimas per Europą būtų lėtesnis, brangesnis ir apsunkintas logistinių kliūčių kratiniu. Tikros krizės atveju tai gali būti ne tik neveiksminga, bet ir pražūtinga, rašo „Politico“.
Nerimą kelianti priklausomybė
Europos lyderiai jau seniai diskutuoja apie strateginį savarankiškumą, tačiau jie tai daro sistemoje, kurioje Vašingtonas vis dar kontroliuoja pagrindines karinio mobilumo priemones – orlaivius, laivus, degalų tiekimo linijas, palydovus, kibernetinę gynybą ir sąveikos standartus, kurie visa tai sujungia.
„Yra svarbių pajėgumų, dėl kurių esame priklausomi nuo JAV“, – „Politico“ sakė Nyderlandų konsultacinės bendrovės TNO tyrėja Kimberley Kruijver.
Europai trūksta sunkiųjų transporto lėktuvų, karinių krovininių laivų ir specializuotų transporto priemonių, reikalingų tankams ir šarvuotiems daliniams pervežti. „Galime pervežti lengvesnes transporto priemones, bet ne sunkesnes“, – pažymėjo K. Kruijver.
Vokietijos užsienio santykių tarybos bendradarbis Jannikas Hartmannas patvirtino, kad JAV pasitraukus, pavyzdžiui, iš Vokietijos Ramšteino oro pajėgų bazės, Europa liktų be pagrindinių krovos priemonių, tokių kaip rampos ir platforminiai vagonai. Europa taip pat turi nedaug išankstinių karinės įrangos atsargų, o JAV yra iš anksto sukaupusi atsargų Vokietijoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose, sakė K. Kruijver.
Ramybę dėl JAV karių išvedimo iš Rytų Europos L. Kasčiūnas vertina atsargiai: juodraščiai gali būti
Degalų papildymas ore – labai svarbus ginčytinoje oro erdvėje – vis dar daugiausia priklauso nuo JAV. Europos rytinio flango gynyba priklauso nuo Amerikos finansuojamų NATO degalų tinklų, išsidėsčiusių visame žemyne. Jei Vašingtonas pasitrauktų, tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija stengtųsi užpildyti šią spragą, – rašė J. Hartmannas socialiniame tinkle „LinkedIn“.
Priklausomybė neapsiriboja vien logistika: Europa taip pat priklauso nuo JAV žvalgybos, kibernetinės gynybos ir hibridinių grėsmių aptikimo. „Jei JAV atsitrauks, pirmiausia nukentės realaus laiko žvalgyba ir palydovinis stebėjimas“, – sakė Briuselyje įsikūrusio Karališkojo aukštojo gynybos instituto tyrėjas Simonas Van Hoeymissenas.
JAV kibernetinio saugumo pajėgumai atlieka lemiamą vaidmenį ginant Europos karinius tinklus. Be jų žemyno infrastruktūra taptų lengvu kibernetinių atakų, sabotažo ir dezinformacijos kampanijų taikiniu. Net ir padidinus investicijas, Europai artimiausiu metu būtų sunku pakeisti šiuos pajėgumus, pažymėjo J. Hartmannas.
Užblokuoti keliai
Tačiau net ir darant prielaidą, kad Europa galėtų įsigyti savo išteklių, karių, tankų ir degalų perkėlimas per žemyną – nebūtinai senuoju, tradiciniu NATO keliu iš vakarų į rytus – taptų iššūkiu.
B. Hodgesas Europos infrastruktūrą pavadino „vienu didžiausių iššūkių“ kariniam mobilumui.
„Jei „Patriot“ (oro gynybos) sistema bus sumontuota ant geležinkelio vagono, ar ji tilps pro kiekvieną tunelį? Jei jie važiuos konvojumi, ar galės saugiai pravažiuoti po kiekvienu tiltu? – klausė jis. – Ar tiltai Rytų ir Pietų Europoje atlaikys 70–75 tonų tanko svorį?“
Atsakymas paprastai būna neigiamas.
Europos geležinkelių tinklas nepritaikytas didelio masto greitiems kariniams judėjimams, rašė NATO Europos jungtinės paramos ir įgalinimo vadavietės politinis patarėjas Sergejus Boeke dokumente apie Europos karinį mobilumą.
Dėl silpnų tiltų, aštrių posūkių, siaurų tunelių ir prastai išdėstytų ženklų sunku greitai pervežti sunkiąją kariuomenę geležinkeliais, o keliai ne ką geresni. Geltoni tiltų klasifikavimo ženklai, nurodantys, kokį svorį gali išlaikyti tiltas, daugelyje šalių tapo retais. Be to, priešingai nei Šaltojo karo laikų projektai, didžioji dalis šiuolaikinės infrastruktūros niekada nebuvo skirta kariniam naudojimui.
Nors techninė įranga yra akivaizdi problema, kita, mažiau matoma, bet, ko gero, pavojingesnė silpnybė yra koordinavimas.
Taikos metu biurokratija trukdo mobilumui: leidimai, nacionaliniai reglamentai ir pavienės procedūros viską stabdo. Karo metu tokia biurokratija greičiausiai būtų nuošalyje, tačiau dokumentų tvarkymo panaikinimas neišsprendžia gilesnės problemos – kas iš tikrųjų koordinuoja judėjimą.
Vienintelė institucija, kuri tikriausiai turi visą karinio mobilumo Europoje vaizdą, nėra įsikūrusi stikliniuose NATO būstinės bokštuose Briuselyje – ji įsikūrusi kariniame komplekse Ulme, Vokietijoje. Ten veikia Jungtinė paramos ir įgalinimo vadavietė (JSEC) – jungtinė operacinio lygmens vadovybė prie NATO karinės vadovybės struktūros.
JSEC, kuriai pavesta prižiūrėti maršrutus, užkardas ir judėjimo planavimą pagal NATO pastiprinimo ir palaikymo tinklą, sudaro svarbiausių mazgų žemėlapius, planuoja ekstremalias situacijas ir stebi strateginius koridorius, jungiančius pagrindinius sąjungininkus – nuo Nyderlandų iki Lenkijos ir nuo Graikijos iki Rumunijos.
JSEC yra pavaldi NATO vyriausiajam sąjungininkų pajėgų Europoje vadui – šias pareigas visada eina amerikiečių generolas, pažymėjo J. Hartmannas, – o tai reiškia, kad Vašingtonas tebevadovauja išsamiausioms Europos pastangoms koordinuoti judumą visame žemyne.
Pranešama, kad D. Trumpo administracija svarsto galimybę pirmą kartą nuo aljanso įkūrimo šį vaidmenį perduoti europiečiui, taip pabrėždama mažėjantį Amerikos susidomėjimą Europos gynyba.
Be to, pasak S. Van Hoeymisseno, JSEC ir Europos Sąjungos veiksmų koordinavimas ir dalijimasis informacija tebėra fragmentiškas, daugiausia dėl skirtingos narystės ir politinės įtampos tarp šalių narių.
Pasirengimas karui
Šiuos koordinavimo iššūkius gali sušvelninti ES šalių narių karinės pratybos, tačiau vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad JAV gali sumažinti savo dalyvavimą Europos pratybose, išskyrus tas, kurios jau suplanuotos šiais metais, perspėjo J. Hartmannas. „Jei tai pasitvirtintų, tai būtų didelis smūgis“, – sakė jis.
Tačiau pastangos padėčiai pagerinti jau vyksta. JSEC vadas generolas leitenantas Kai’us Rohrschneideris sakė „Politico“, kad jo vadovybė bendradarbiauja su šalimis, kad įvertintų ir patikslintų „minimalius operacinius reikalavimus“ transporto tinklui.
Šis procesas apima svarbiausių infrastruktūros ir logistikos mazgų nustatymą, supratimą, kas juos valdo ir palaiko, ir šalių skatinimą priimti lankstesnę karinio mobilumo sistemą.
Kalbėdamas apie Europos pastangas įgyti strateginę nepriklausomybę, K. Rohrschneideris pabrėžė, kad žemynas atlieka svarbų vaidmenį stiprinant karinį mobilumą. „Žvelgiant iš įgalinimo perspektyvos, tai iš esmės yra Europos pastangos, kurias reikia stiprinti“, – sakė jis ir pridūrė, kad susidaro įspūdis, jog „Europa iš tiesų labai stengiasi tai pasiekti“.
JSEC glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija (EK) ir jos transporto skyriumi, MOVE GD, palaikydama tai, ką K. Rohrschneideris apibūdino kaip „nuolatinius mainus“ su ES institucijomis.
ES stengiasi susitvarkyti. Tikimasi, kad 2025 m. antroje pusėje bus paskelbtas naujas komunikatas dėl karinio mobilumo, kuriame bus siekiama pašalinti infrastruktūros kliūtis ir reguliavimo biurokratizmą, o karinio mobilumo tema jau įtraukta į dokumentų rinkinį „ReArm Europe“ ir ES baltąją knygą dėl gynybos.
Balandžio 2 d. kalbėdamas Europos Parlamente už transportą atsakingas EK narys Apostolos Tzitzikostas pranešė, kad Komisija rengia naują planą, kuriuo siekiama supaprastinti pavojingų krovinių taisykles, panaikinti pasenusius svorio apribojimus ir pašalinti biurokratines kliūtis.
„Koridoriuose turime maždaug 500 karinio mobilumo „karštųjų taškų“ projektų sąrašą, – sakė jis, remdamasis nacionalinių gynybos ministerijų ir NATO duomenimis. – Trumpalaikės, greitai pasiteisinančios investicijos sustiprins kelių ir geležinkelių tiltus, išplės tunelius, išplės uostų infrastruktūrą ir nuties geležinkelio privažiuojamuosius kelius, kad padidėtų pajėgumai.“
Balandžio 9 d. jo kabineto vadovė Anna Panagopoulou taip pat pažymėjo rengiamą Europos uostų strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad žemyno uostai galėtų patenkinti logistinius karo poreikius.
Šalys narės taip pat imasi iniciatyvos ir kreipiasi į Briuselį dėl papildomų lėšų.
„Lietuva tikisi užsitikrinti ES finansavimą (Suvalkų koridoriaus) projektui“, – „Politico“ sakė T. Godliauskas.
Tačiau visi šie planai vis dar remiasi senuoju Vakarų-Rytų infrastruktūros kūrimo modeliu, pagrįstu aljansu su JAV – prielaida, kuria vis labiau abejojama.
Jei amerikiečiai galiausiai nepasirodys, visa tai – nei koridoriai, nei uostai, nei kruopščiai parengta logistika – gali likti be šansų, nes laivai ir lėktuvai, su kuriais jie susiję, gali likti stovėti už tūkstančių kilometrų.
Daug investuodama į karo strategiją, paremtą JAV parama, kuri gali niekada nepasiteisinti, Europa rizikuoja ruoštis netinkamam konfliktui – tokiam, kuriame uostai ir paplūdimiai liks tušti, o Europos gamyklos, kuriose gaminami tankai, ir bazės, kuriose rengiami kariai, bus atskirtos nuo fronto, rašo „Politico“. Tačiau tik nedaugelis ekspertų ar politikos formuotojų nori pripažinti tokią galimybę.
Jei amerikiečiai atsitrauks, „Rusijos grėsmė tik didės“, – sakė B. Hodgesas.
„Jei rusai manys, kad Jungtinės Valstijos neliks įsipareigojusios, padidės rizika, kad jie priims siaubingą sprendimą“, – aiškino jis, o tai reiškia, kad „(karinio mobilumo) problema turi būti išspręsta – nepriklausomai nuo to, ar JAV ten yra, ar ne“.
Parengta pagal „Politico“ inf.
