„Telefonai automatiškai jungiasi prie artimiausiojo mobiliojo ryšio bokšto, kuris įprastai ir siunčia stipriausią signalą. Vis dėlto, kartais gali nutikti taip, kad įrenginys pagauna signalą ne pagal bokšto atstumą, bet pagal ryšio stiprumą.
Tokiu būdu net ir būnant Lietuvos teritorijoje, išmanusis telefonas gali bandyti jungtis prie kaimyninės šalies mobiliojo ryšio tinklo“, – sako Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.
Pasak jo, įprastai pakanka prie Lietuvos sienos priartėti bent 10 kilometrų, kad išmanieji įrenginiai pradėtų gaudyti kaimyninių šalių mobiliojo ryšio tinklų signalus.
„Kai telefonas jungiasi prie kaimyninių Europos Sąjungos (ES) šalių – Latvijos ir Lenkijos – tinklų, toks prisijungimas neturėtų kelti didelių rūpesčių, nes ES galioja turimo mobiliojo ryšio paslaugų plano įkainiai.
Problema atsiranda, jei telefonas prisijungia ne prie ES šalies tinklo – Baltarusijos ar Kaliningrado srities tinklo. Tokiu atveju sąskaita už mobiliojo ryšio duomenis bus gerokai didesnė“, – sako M. Ropė.
Galime pagauti Baltarusijos ryšį net Vilniuje
Nors Vilnius nuo Baltarusijos sienos nutolęs apie 30 kilometrų, Lietuvos sostinėje taip pat galima netyčia pagauti šios šalies mobilųjį ryšį.
„Esame fiksavę atvejų, kai telefonai bando prisijungti prie Baltarusijos ryšio tinklo kai kuriose Vilniaus vietose. Taip nutinka retai, kai vykdomi Lietuvoje esančių ryšio bokštų aptarnavimo darbai, kurių metu trumpam išjungiamas ryšys. Tokie darbai įprastai atliekami naktį“, – paaiškina „Bitės“ naujos kartos tinklų direktorius.
Norint, kad telefonas nesijungtų prie kitos šalies mobiliojo ryšio tinklų, rekomenduojama išjungti tarptinklinio ryšio (angl. roaming) funkciją, dažniausiai naudojamą keliaujant į užsienį, arba pasirinkti tam tikrus tinklo nustatymus.
„Lankantis pasienyje galima pakeisti tinklo paieškos režimą telefone. Išjungus automatinę tinklo paiešką ir pasirinkus rankinį režimą, galite patys kontroliuoti, prie kurio operatoriaus tinklo jungiasi telefonas.
Taip pat verta išjungti mobiliojo ryšio duomenų naudojimą, kai telefonas veikia tarptinklinio ryšio režimu. Net jei įrenginys prisijungs prie kito tinklo, telefonas nenaudos mobiliojo ryšio duomenų, už kuriuos vėliau reikėtų brangiai mokėti“, – pataria M. Ropė.
Dar daugiau apsaugos nuo netikėtai išaugusios sąskaitos turi „Bitės“ klientai. Vos tik telefonas prisijungia prie kitos šalies tinklo, žmogus gauna pranešimą su prašymu patvirtinti SMS žinute, ar sutinka naudotis kitos šalies mobiliaisiais duomenimis. Tai padeda laiku sureaguoti į prisijungimą prie užsienio operatoriaus tinklo.
3G išjungimas pagerins ryšį Lietuvos pasienyje
Mobiliojo ryšio bokštai Lietuvos pasienyje veikia kitaip nei likusioje šalies teritorijoje – jų veikimas stipriai apribotas dėl tarptautinių susitarimų su kaimyninėmis šalimis.
Dėl šių susitarimų operatoriai negali naudoti visų dažnių kombinacijų, kuriomis disponuoja šalies viduje. Be to, pasienio bokštai veikia sumažintu spinduliuotės galingumu, kad nesukeltų „triukšmo“ užsienio tinklams. Dėl šių ribojimų ir riboto pralaidumo pasienio gyventojai dažnai turi lėtesnį internetą bei silpnesnį ryšį.
Vis dėlto situacija pasikeis išjungus 3G ryšį pasienio teritorijose ir jo atlaisvintą dažnį panaudojus naujos kartos ryšio technologijoms.
„Šiuo metu Lietuvoje 3G ryšys naudoja tokį dažnį, kuris pasienio zonoje turi mažiausiai apribojimų. Kai jį atlaisvinsime ir panaudosime 4G bei naujos kartos 5G plėtrai, internetas pasienyje taps apie 1,5 karto greitesnis.
Tai labiausiai pajus ne tik nutolusių Lietuvos vietovių ir pasienio gyventojai, bet ir į šias vietoves atvykstantys turistai ar artimuosius lankantys žmonės“, – pabrėžia M. Ropė.
Pasak jo, šiemet naujos kartos 5G ryšys pasieks visas pasienio gyvenvietes, kuriose gyvena daugiau nei 1500 žmonių. Pavyzdžiui, Eišiškėse greitas 5G ryšys atsiras jau iki vasaros vidurio.
