Nacionalinis saugumas – ne tik valstybės, bet ir visų jos piliečių reikalas. Siekiant didinti platesnį visuomenės įsitraukimą į valstybės gynybą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Krašto apsaugos ministerijos pavedimu pirmą kartą suorganizavo mokymus, skirtus švietimo sektoriaus atstovams. Juose dalyvavo atstovai iš Lietuvos mokyklų, savivaldybių, švietimo centrų ir asociacijų.
Kursų metu pranešimą skaitęs krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus apžvelgė vyraujančius stereotipus apie krašto apsaugos sistemą ir jos prioritetus. Anot viceministro, pastaruoju metu aktyviai diskutuojant visuotinės gynybos klausimais, sutariama, kad šalies gynyba prasideda nuo piliečių, todėl ir turime jiems pasiūlyti kuo platesnes galimybes dalyvauti gynyboje.
„Idėja organizuoti Nacionalinio saugumo ir gynybos kursus kilo tiek dėl bendro poreikio šviesti visuomenę apie gynybą, tiek dėl noro pateikti šią informaciją nestandartiškai, pritaikomai ir įdomiai. Šiandien dar ir nepakankama dalis piliečių supranta, kad šalies gynyba yra mūsų visų reikalas. Pradėdami rengti šiuos mokymus pirmiausia nuo švietimo sektoriaus norime jo atstovus išsamiai supažindinti su krašto apsaugos sistema, jos komponentais, leisti iš arčiau susipažinti, kaip ji veikia ir informaciją pateikti iš pirmų lūpų“, – teigė kursų organizatorius Liudas Zdanavičius. Tokie mokymai vėliau bus organizuojami ir kitiems sektoriams.
Tris dienas trukusių mokymų metu dalyviai buvo supažindinti su nacionaliniu saugumo ir gynybos sistema. Aptartos svarbiausios grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, pagrindiniai krašto apsaugos sistemos komponentai (institucijos, teisės aktai ir kt.), jos privalumai ir trūkumai. Dalyviai taip pat apsilankė Lietuvos kariuomenės daliniuose, apžiūrėjo karių turimą techniką ir ginkluotę, pabendravo su kariais.
Mokymuose dalyvavęs Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius teigia, kad kursai visuomenės atstovams buvo išskirtinai aukšto lygio ir informatyvūs. „Visų lektorių paskaitos buvo prasmingos, turiningos ir įdomiai pristatytos. Ypač malonu buvo matyti lektorių aiškiai išreikštas vertybines nuostatas, jų profesionalumą ir pozityvų nusiteikimą. Be to, turėjome galimybę akivaizdžiai pamatyti gerą Lietuvos kariuomenės pasirengimą ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnų efektyvų gebėjimą spręsti iškilusias migracijos problemas. Galime didžiuotis, kad turime patikimai veikiančias Lietuvos saugumą užtikrinančias institucijas ir jose dirbančius puikius pareigūnus. Išklausius juos, galima objektyviai vertinti ir esamą situaciją Lietuvoje“, – pasakojo jis.
Anot direktoriaus, siekiant, kad jaunoji karta gautų sistemišką mokymą apie Lietuvos saugumą būtina turėti kokybišką mokymo priemonę, prie kurios rengimo prisidėtų visos suinteresuotos institucijos. Tik tada būtų galima tikėtis, kad kiekvieną Lietuvos mokinį pasieks ne tik esminės žinios apie nacionalinį saugumą, bet ir augs karta, turinti savigarbos ir pasididžiavimo jausmą savo valstybe.
Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė išryškino institucijų bendradarbiavimo svarbą, įsitraukimą ir sąmoningą dalijimąsi atsakomybe: „Kaip Nacionalinė švietimo agentūra, kuri įgyvendina švietimo politikos sprendimus, džiaugiamės ilgalaikiu bendradarbiavimu su institucijomis, atsakingomis už šalies nacionalinį saugumą. Šie mokymai kilstelėjo institucijų bendradarbiavimą į aukštesnį kokybinį lygmenį. Pažymėčiau, kad informacija mokymuose buvo išsami ir pritaikyta švietimo srityje dirbantiems specialistams. Per švietimą galime įsitraukti į nacionalinio saugumo užtikrinimą, sąmoningai dalytis atsakomybe. Džiugu, kad mokymuose į visus klausimus gavome atsakymus, sutikome lektorius, kurie yra pasiruošę, profesionalai, galintys ir komunikuoti, ir užmegzti kontaktą, sukuria pasitikėjimą ir didesnį saugumo jausmą. Svarbiausias išsineštas patyrimas yra tai, kad skirtingos institucijos žino pagrindinius savo veiklos principus ir prioritetus.“
Demokratinės mokyklos vadovas Nerijus Buivydas akcentavo informacijos gavimo iš pirminių šaltinių svarbą. „Pirminis šaltinis, ypač šiais laikais, yra itin svarbus. Džiugu, kad turėjome galimybę susipažinti su Lietuvos kariuomene, sąjungininkais, turima ginkluote ir net paragauti karių maisto bei įsitikinti, ar tikrai skanus. Bendravimas su karininkais ir gynybos atstovais sukūrė jausmą, kad esame saugūs. Matosi kariuomenės profesionalumas, keliantis pasitikėjimą ir pagarbą. Tačiau seniai saugumas nėra tik kariuomenės reikalas, bet ir visų piliečių, švietimo darbuotojų. Tad norisi jau dėliotis kitus žingsnius, kaip mokymų metu įgytas žinias pritaikyti mokykloje“, – teigė jis ir pridūrė, kad iki mokymų apie gynybą ir kariuomenę buvo susidaręs kitokį įspūdį.
Kursuose dalyvavę atstovai skatinami įgytą patirtį pritaikyti ir skleisti toliau savo veikloje.
Kursuose paskaitas skaitė ir diskusija vedė atstovai iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijai pavaldžių institucijų, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Vidaus saugumo departamento, Policijos ir Prezidentūros kanceliarijos. Kursai pasibaigė dalyvių susitikimu su LR Prezidentu Gitanu Nausėda.
Nacionalinio saugumo ir gynybos kursai yra tęstinis projektas. Juos planuojama organizuoti reguliariai bent du kartus per metus ne tik švietimo, bet ir kitų sričių visuomenės atstovams.
