nuotr. Andarte Production
„Be vizijos nėra galimybės žengti į priekį. Eidamas gatve aš nežiūriu sau po kojomis, o žiūriu už 10, 20 ar 50 žingsnių ir matau, ar ten yra suskilusi plytelė, ar akmuo, ar bala, kad galėčiau jos išvengti. Čia mes tai ir darom – žvelgiam į priekį ir numatom tas balas, akmenis, kuriuos reikės apeiti“, – dvi dienas trukusį Piliečių tarybos darbą apibendrino Sigitas. 30 atrinktų dalyvių iš visos Lietuvos šį spalį Druskininkuose diskutavo apie skirtį tarp „mes“ ir „jie“, nagrinėjo neįgaliųjų integracijos, priklausomybių prevencijos, tautinių mažumų, visuomenės tarpusavio pasitikėjimo klausimus ir dalijosi mintimis, kaip galėtume spręsti visuomenėje kylančias problemas.
Prieš metus pradėtos rengti Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ kontekste sušaukta Piliečių taryba – pasaulyje paplitęs, bet Lietuvoje dar naujas valdžios bendradarbiavimo su visuomene būdas, kai atsitiktinai atrinkti visuomenės atstovai sprendžia valstybei svarbius klausimus.
„Dalyviai akcentavo, kad svarbu ne tai, ką mes veiksime 2050-aisiais, bet kokie mes būsime. Susitikimo metu daug kalbėta apie asmenines savybes, išskirti tokie bruožai kaip visuomeniškumas, tarpusavio supratimas, kad visuomenė bus labai pakanti, tolerantiška skirtingoms nuomonėms, požiūriams, o tie žmonės, kurie šiandien jaučiasi kažkiek atskirti, to nebejaus, nes bus visiškai natūralus jų integravimas“, – kalbėjo Gitana Vaškelienė, Vyriausybės komunikacijos departamento Atviros Vyriausybės skyriaus vedėja.
Susitikimo dalyviai diskutavo, kokios visuomenės problemos yra aktualiausios ir kaip jas reikėtų spręsti, bandė suprasti šiandieninę visuomenės būseną ir galimą jos raidą ateityje. Dalyviai išskyrė, kad šiuo metu visuomenėje jaučiama didelė socialinė nelygybė, ypač neįgaliųjų asmenų atžvilgiu, taip pat susiduriama su priklausomybėmis, agresija, patyčiomis, jaučiamas susvetimėjimas, atskirtis.
„Diskusijų turėjome daug ir įvairių, ir negaliu pasakyti, kad jos buvo lengvos, nes temos, kurias palietėme, tikrai yra sudėtingos. Visi grupėje sutarėme, kad pirmiausia reikia keisti švietimo sritį, nes mūsų ateitis prasideda ten, kur vaikai. Mes turėtume sukurti tokią aplinką, tokią švietimo bazę, kuri jau nuo pradinių klasių vaikus mokytų, kad pasaulis sudarytas iš įvairių žmonių – turinčių skirtingų negalių, skirtingos orientacijos, rasės ir tautybės. Galėtume vaikus mokyti lietuvių gestų kalbos, pažinti Brailio raštą, o svarbiausia – organizuoti bendras skirtingų vaikų veiklas, užsiėmimus“, – kalbėjo Piliečių tarybos narė Justina.
Dalyviai pateikė ir daugiau pasiūlymų, kaip sumažinti atskirtį, tarp jų nurodė mokymosi visą gyvenimą programas, įtraukias bendruomenines veiklas (ne tik pramogines, bet ir edukacines), vaikų užimtumo skatinimą per sportą. Piliečių taryba taip pat siūlė daugiau socialinių paslaugų teikti nuotoliniu būdu, užtikrinti visiems prieinamą psichologinę pagalbą, taip pat suteikti profesionalią paramą tėvams, auginantiems įvairių sunkumų patiriančius vaikus, ir skatinti savanorystę regionuose.
„Kartais mes per daug urzgiam, nepatenkinti amžinai, bet, man atrodo, žmonės keičiasi. Kai gerėja gyvenimas, ir žmonių santykiai gerėja, visi būna laimingesni. Tikiu, kad 2050 metais gyvensime geresnėje visuomenėje, supratingesnėje, matysim, kas yra blogai, kelsim tas problemas, o svarbiausia – jas spręsim nelaukdami, kol įsisenės. Mums vis dar trūksta atjautos, supratimo, pamatymo žmogaus šalia. Per pastaruosius 30 metų Lietuva labai pasikeitė, išgražėjo. Nors dabar tokia padėtis, kad yra įtampa dėl karo, dėl kovido, ekonominė krizė, bet vis tiek mąstom pozityviai, kad viskas bus gerai“, – sakė Piliečių taryboje dalyvavusi Danguolė.
Piliečių įsitraukimas į strategijos „Lietuva 2050“ rengimo procesą – itin svarbus, nes užtikrina visuomenės poreikiu ir duomenimis pagrįstą ateities viziją. Piliečių tarybos atstovai sutarė, kad svarbiausias valstybės pamatas – bendruomenė, o kiekvienas žmogus – vertybė. Pasak jų, nors 2050‑ieji atrodo labai toli, suformuotas vizijas pasiekti reikia daug pastangų ir laiko, todėl pradmenis reikia padėti jau šiandien.
Anot Vilniaus universiteto Filosofijos instituto direktorius Jono Dagio, socialiniai pokyčiai turi visų pirma įvykti pačioje visuomenėje: „Tauta sudaryta iš žmonių, kurių dauguma vienas kito per visą savo gyvenimą nesutiks. Bendruomenė, kuri nori įgyvendinti kažkokį pokytį, turi suvokti savo pasakojimą ir tuomet jį keisti. Jeigu pasakojimas nesikeis – jokio socialinio pokyčio nebus. Tai negali būti primesta, nuleista iš viršaus. Tokie pokyčiai vyksta lėčiausiai, nes pakeisti vertybines nuostatas reikia mažiausiai 30 metų.“
Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama taikant inovatyvų ateities įžvalgų (angl. foresight) metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.
