Gegužės 15 d., 10 val., Anykščių rajone organizuojamas Aukštaitijos partizanų sostinės bei Šarūno rinktinės atmintinų vietų aplankymo ir šio krašto partizanų pagerbimo žygis. Maršruto ilgis apie 11 km.
Žygis Aukštaitijos partizanams pagerbti vyks Andrioniškio krašte. Algimanto apygardos štabo narys, mokytojas, partizanų poetas Jurgis Urbonas-Lakštutis ne be reikalo 1947 m. Andrioniškį savo eilėraštyje pavadino partizanų sostine. 1945 m. gegužės 5–6 d. šiame krašte greta Palatavio piliakalnio vienoje iš spėjamų Lietuvos karaliaus Mindaugo pilies ir karūnacijos 1253 m. vietų susirinkę partizanai sudarė LLA Šarūno rinktinę ir vadu išsirinko Antaną Slučką-Šarūną. Nuo susikūrimo iki rinktinės vadovybės žūties 1950-ųjų rugsėjį Šarūno rinktinė jungė bei vienijo Anykščių, Kupiškio ir Rokiškio krašto partizanų dalinius.
Šios rinktinės pagrindu Aukštaitijos (Šiaurės Rytų) srities partizanų vadovybė 1947 m. balandžio 19 d. sudarė LLA 4-ąją Algimanto apygardą ir jos vadu paskyrė Šarūno rinktinės vadą A. Slučką. Jis Andrioniškio apylinkėse turėjo keletą slėptuvių (bunkerių), bet patikimiausia buvo Jovaišų sodyboje Butkiškio kaime, netoli Andrioniškio. Šią slėptuvę partizanų dokumentuose vadas vadino „Voruta“, galimos karaliaus Mindaugo piliavietės greta Anykščių vardu. Po 1948 m. rugpjūčio 4 d. Aukštaitijos partizanų vadovybės sąskrydžio Šimonių girioje Šiaurės Rytų sritis, jungusi visas Aukštaitijos partizanų apygardas, pavadinta Karaliaus Mindaugo vardu, o 1948 m. spalio mėnesį šios srities vadu tapo A. Slučka-Šarūnas. Jis kartu su savo žmona partizane Joana Railaite-Neringa ir Algimanto apygardos štabo ryšių pareigūnu ypatingiems uždaviniams atlikti Juozu Jovaiša-Lokiu, apsupti priešų, susisprogdino „Vorutos“ bunkeryje.
Žygio metu taip pat pamatysime vietas, kur gyveno, kovojo ir žuvo Šarūno rinktinės štabo nariai Algimantas, Žygimantas ir Daukantas, Vytauto apygardos Liūto rinktinės Deimanto rajono partizanai Audra, Debesis, Dūmas, Jūreivis ir Šerkšnas bei juos, apnuodytus čekistų agentų spec. priemonėmis, bandžiusios išgelbėti seserys, ryšininkės Emilija ir Ona Mieliauskaitės.
Žygį užbaigsime Niūronių kaime, kuriame yra daugeliui žinomas Arklio muziejus ir memorialinis rašytojo Jono Biliūno muziejus. Šis kaimas garsus ne tik muziejais, bet ir dviem žirgynais. Niūronių apylinkėse pirmasis visame Anykščių krašte partizanų būrys, vadovaujamas rašytojo J. Biliūno brolio Mykolo sūnaus Jono Biliūno, susikūrė jau per pirmąją sovietinę okupaciją 1941-ųjų birželį. Šio būrio veikla ir nesėkminga rusų čekistų operacija prieš jį aprašyta sovietų saugumo vyriausiojo komisaro P. Gladkovo 1941 m. birželio 21 d. direktyvoje. J. Biliūno vadovaujamas 60 partizanų būrys, kuriame buvo daug anykštėnų, 1941 m. birželio 25 d. išžygiavo iš Niūronių su iškeltom trispalvėm ir išvadavo Anykščius nuo bolševikų. 1945 m. birželio 23 d. gimtajame kaime žuvo ir būrio vadas J. Biliūnas kartu su šešiais bendražygiais, juos Niūronių kaimo kapinėse palaidojo vietiniai žmonės ir Perkūno būrio partizanai, vadovaujami J. Urbono-Lakštučio. Prie jų kapų užbaigsime Aukštaitijos partizanų pagarbos žygį.
Gintaras Vaičiūnas
Šaltinis: Nyksciai
