Tokiu žingsniu politikai savotiškai išgelbės unikalųjį ir legendomis apipintą švyturį, kuris tapo nebereikalingu jį valdančiai VĮ Vidaus vandens kelių direkcijai (VVKD). Neradus turto perėmėjo švyturys būtų perduotas valstybinį nekilnojamąjį turtą viešuose aukcionuose pardavinėjančiai VĮ Turto bankui.
Svarstoma, kad merijai nuosavybės teise oficialiai perdavus 121-erius metus skaičuojančią marių puošmeną būtų galima vystyti ir pažintinį turizmą apimant jau visus tris Neringos savivaldybės teritorijoje esančius ir jai priklausančius švyturius: Nidos, Pervalkos bei Juodkrantės.
Tapo nebereikalingas Apie 250 m nuo Kuršių nerijos kranto marių saloje stūksantis Pervalkos švyturys vadinamas vienu paslaptingiausių švyturių Lietuvoje. Jis pastatytas ties Žirgų (Arklių) ragu dirbtinai supiltoje saloje 1900 m. norint apsaugoti laivus nuo seklumų spąstų (toje vietoje išties labai seklu) bei pažymėti į marias išsikišusį ragą kaip kliuvinį laivybai. Farvateris (laivakelis) yra toliau nuo kranto, į rytus nuo švyturio.
Į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytas neaukštas (siekia 14 m) paveldo paminklas turi mūrinį pagrindą, o korpusas – metalinis. Daugiau nei šimtmetį švyturys veikia automatiškai, siųsdamas baltos šviesos signalus už 13 km.
XX a. pr. švyturio šviesą skleidė žibalinė lempa, vėliau – acetileno dujos. Kuro atsargas papildydavo reguliariai atplaukdavę garlaiviai.
Dėl raudona spalva nudažyto cilindrinio korpuso Pervalkos švyturys būdavo meiliai vadinamas Raudonuoju žmogeliuku, jį noriai fotografuodavo turistai, buvo leidžiami atvirukai. Po Antrojo pasaulinio karo, 1948 m., Žirgų rago švyturiui prireikė pirmojo kapitalinio remonto. Dar kartą rekonstruotas 1960 m.: šių darbų metu sala sutvirtinta betono blokais. Pakeistas ir šviesos energijos šaltinis: sumontuota plūduro lempa su fotoelementu. Švyturys veikė automatiškai, todėl jam reikėjo minimalios priežiūros.
Paskutinį kartą kapitalinis minėto ir vis dar veikiančio navigacinio objekto remontas buvo atliktas gan neseniai – prieš 15 metų. Švyturio viduje yra įrengti metaliniai laipteliai, kurie veda į nedidukę apžvalgos aikštelę, aptvertą metaliniais ranktūriais.
Be kita ko, 2003 m. AB Lietuvos paštas į apyvartą buvo išleidęs 1 Lt nominalo pašto ženklą su Pervalkos švyturiu (iš serijos „Technikos paminklai“).
Raudonasis žmogeliukas ilgainiui nustojo funkcionuoti kaip navigacinis objektas, būtinas Kuršių marių laivybai, todėl jis patikėjimo teise nuo 1998 m. švyturį valdančiai VVKD tapo nebereikalingas. Tokiu atveju valstybinis turtas neretai atsiduria ant Turto banko prekystalio ir būna parduodamas aukcionuose. Tačiau šįkart nutarta neskubėti.
Šį rudenį Neringos miesto savivaldybės administracija gavo raštišką minėtos direkcijos pasiūlymą perimti švyturį. Neringos miesto savivaldybė jau valdo Nidos (jame vyksta ekskursijos, nusipirkus bilietą galima užkopti į apžvalgos aikštelę) bei Juodkrantės švyturius.
„Šis turtas VVKD valstybės funkcijoms vykdyti nėra reikalingas, kadangi vandens keliui ženklinti pakanka navigacinių ženklų bujų, šiuolaikiniai laivai naudoja išmanius realios vietos nustatymo įrenginius.
Pervalkos švyturys turi labiau vietinę istorinę reikšmę ir galėtų būti naudojamas kaip lankytinas turistinis objektas arba kaip informacinis ženklas atplaukiantiesiems į savivaldybę“, – teigiama VVKD generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo pasirašytame dokumente.
Neringos politikai be didesnių diskusijų sutiko perimti Pervalkos švyturį: tokiam žingsniui jau pritarė keletas miesto Tarybos komitetų, o pačioje Neringos taryboje klausimas bus svarstomas lapkričio 25 d. Sutikus perimti švyturį tai įteisinti nutarimu dar turės Vyriausybė.
