Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento duomenimis, 2025 m. per pirmuosius 5 mėnesius Lietuvoje užregistruoti 2 tymų atvejai (susirgo suaugę asmenys), abu atvejai nustatyti Kauno apskrityje. 2024 m. Lietuvoje registruota 30 tymų atvejų (9 – vaikai ir 21 – suaugę asmenys), iš kurių 11 – Kauno apskrityje. Net 67 proc. visų susirgusiųjų buvo neskiepyti arba jų skiepijimo būklė nežinoma. Kauno apskrityje po 18 metų pertraukos registruoti pavieniai raudonukės atvejai: 2023 m. – 2, 2024 m. – 1.
Nacionalinėje imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programoje numatyta pasiekti ne mažesnes kaip 95 proc. skiepijimo nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito (MMR) apimtis. 2024 m. Lietuvoje 2 m. amžiaus vaikų grupėje skiepijimo apimtys pirmąja MMR vakcinos doze siekė 86,2 proc., 7 m. amžiaus grupėje antrąja – 84,6 proc., Kauno apskrityje atitinkamai 86,5 proc. ir 84,5 proc.
Esant bėrimui ir karščiavimui – atliekami tyrimai dėl tymų ir raudonukės
Tymai ir raudonukė – ūmios, virusinės užkrečiamosios ligos, kurioms būdingas karščiavimas, makulopapulinis bėrimas, tačiau šie simptomai būdingi ir kitoms užkrečiamosioms ligoms: skarlatinai, vėjaraupiams, parvo virusams, įvairioms enterovirusinėms infekcijoms. Todėl norint nustatyti tikslią ligos diagnozę, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.
Jei vaikui ar suaugusiam asmeniui pasireiškia karščiavimas ir bėrimas, panašus į tymų ar raudonukės, siekiant išsiaiškinti ligos sukėlėją bei saugant kitus visuomenės narius, būtina kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje bus paimti ėminiai (kraujo serumas ir tepinėlis iš nosiaryklės) ir siunčiami į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją dėl diagnozės patvirtinimo arba paneigimo. Tyrimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis.
Primename, kad užsikrėtus tymais, gali išsivystyti komplikacijos, iš kurų dažniausios yra: vidurinės ausies, plaučių uždegimas, viduriavimas. Vienam iš 1000 tymų atvejų išsivysto ūmus encefalitas, kuris dažnai sukelia negrįžtamą smegenų pažeidimą. Didžiausia tymų komplikacijų rizika kyla kūdikiams ir vaikams iki 5 m. amžiaus, nėščiosioms, vyresniems nei 20 m. asmenims bei imunosupresinės būklės asmenims. Raudonukės komplikacijų pasitaiko retai, tačiau ši liga ypač pavojinga nėščiosioms, kadangi susirgus ja yra didelė tikimybė, kad įvyks persileidimas arba, kad gimęs kūdikis turės įgimtą raudonukės sindromą, kuris gali sukelti kataraktą, kurtumą, širdies ydas ir kitų sveikatos problemų.
Efektyviausia priemonė – skiepai
Primename, kad pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės biudžeto lėšomis nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito skiepijami 15-16 mėn. ir 6-7 m. amžiaus vaikai. Pavėlavus pasiskiepyti nurodytais terminais, vaikams sudaromas individualus skiepijimo planas.
Darbuotojai, kurių profesija ar pareigos, susijusios su žmonių sveikatos priežiūros veikla, turėtų būti skiepijami darbdavio lėšomis.
Vyresni nei 37 m. asmenys, kurie galėjo būti paskiepyti tik viena vakcinos doze, pagal anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, norintys pasiskiepyti antrąja tymų vakcinos doze ir sustiprinti bei įgyti ilgalaikį imunitetą tymams,– skiepijami asmeninėmis lėšomis.
Sąlytį su įtariamu ar patvirtintu tymais sergančiu asmeniu turėję imlūs asmenys kuo skubiau, ne vėliau kaip per 72 val. nuo buvusio artimo sąlyčio skiepijami valstybės biudžeto lėšomis. Nespėjus pasiskiepyti per 72 val., būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.
Dėl skiepijimo ar individualaus vaiko skiepijimo plano sudarymo reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar pediatrą.
