Įvertinimas
Pasvalio rajone pradėjo veikti „Tube Green“ biometano gamykla, kuri per metus pagamins 100 tūkst. megavatvalandžių (MWh) biometano. Tokio kiekio užtektų visus metus dujomis aprūpinti 110 tūkst. Lietuvos gyventojų arba pilnai patenkinti 26 proc. dujomis šalyje varomo transporto poreikio. Pagal gamybos pajėgumą „Tube Green“ jėgainė bus viena didžiausių Europoje.
„Biometanas gali būti naudojamas pramonei, transportui, šildymui, dėl to žaliosios energetikos ryškus atėjimas į mūsų praktinį gyvenimą yra labai sveikintinas. Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos yra skyrusi 2.8 mln. eurų šios gamyklos įrengimui, dėl to ypatingai malonu matyti veiklos pradžią“, – „Kuranos“ atidarymu džiaugėsi aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Biometano gamybos projektą įgyvendina bendrovė „Tube Green“ kartu su bioetanolio ir biodujų gamintoja „Kurana“. Projekto investicijų suma siekia 15 mln. eurų, dalis investicijų finansuota Klimato kaitos programos lėšomis. „Tube Green“ biometano gamykla, bendradarbiaujant su Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Amber Grid“ buvo prijungta prie šalies dujų perdavimo tinklo ir jau tiekia biometaną į sistemą.
Pasak „Kuranos“ generalinio direktoriaus Jurgio Polujansko, Pasvalio rajone įgyvendinamas projektas padės Lietuvai siekti ambicingų žaliosios energetikos tikslų. „Tube Green“ bus pirmoji ir kol kas vienintelė gamykla Lietuvoje, kuri biometaną tieks į magistralinį dujotiekį. Biometano panaudojimo galimybės yra plačios – nuo pramonės iki transporto sektoriaus, kuris ypač priklausomas nuo naftos degalų. Sparti biometano padės Lietuvai mažinti iškastinio kuro vartojimą ir įtvirtinti energetinę nepriklausomybę“, – teigė J. Polujanskas.
„Tube Green“ įdiegė pažangią ir aukščiausius aplinkosaugos standartus atitinkančią biometano
išgryninimo technologiją, kuris neskleis triukšmo ir kvapo. Biometano gamybos ir transportavimo metu taršos išmetimų į aplinką nebus.
Planuojamas biometano proveržis
„Pradėjus veikti „Tube Green“ biometano jėgainei, Lietuvoje žengtas tvirtas žingsnis dekarbonizacijos tikslų siekiančiame žaliųjų dujų versle. Nuo šiol Lietuvos dujotiekyje teka ne tik gamtinės, bet ir išvalytos, iš atsinaujinančių išteklių pagamintos žaliosios dujos. Esame pirmieji tarp kaimyninių šalių prie dujų perdavimo tinklo prijungę stambią biometano gamyklą. Tai mums suteikė daug vertingos patirties ir esame dar stipresni toliau kurdami biometano verslo ekosistemą Lietuvoje“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje yra numatyta, kad iki 2030 metų 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Alternatyvių degalų įstatyme numatyta, kad 2030 m. biometanas ir žaliasis vandenilis turėtų sudaryti bent 5 proc. transporto suvartojamos energijos.
Europos Komisijos patvirtintame „RePowerEU“ plane numatytas biometano gamybos tikslas – 35 mlrd. kubinių metrų per metus. Sparti biometano plėtra leistų diversifikuoti ES gamtinių dujų šaltinius, o 2050 metais biometanas sudarytų jau 30-50 proc. visų ES naudojamų dujų.
Įmonė planuoja plėtrą
Ateityje „Tube Green“ planuoja plėsti veiklą – svarstomos galimybės pradėti sintetinių degalų, žaliojo vandenilio gamybą. Taip pat ketinama išplėsti biometano gamybos pajėgumus – kiti biometano gamintojai galės atvežti savo biometaną į „Tube Green“ ir perpumpuoti į magistralinį dujotiekį.
„Kuranos“ vadovas J. Polujanskas akcentavo, kad siekiant biometano proveržio, reikia įvertinti, ar pakaks žaliavos biometano gamybai. „Siekiant gaminti didelius biometano kiekius, svarbu išlaikyti pirmosios kartos biodegalų pramonę, kuri gali patiekti pakankamą biometano gamybai atliekų kiekį. Kitu atveju susidursime su žaliavos stygiumi ir tikslai dėl biometano ir žaliojo vandenilio proveržio taip ir liks neįgyvendinti“, – teigė „Kuranos“ vadovas.
