Tarptautinė mokslininkų komanda iš Kalgario universiteto ir Kanados nacionalinės tyrimų tarybos gavo tiesioginių fizinių įrodymų, kad visi gyvi organizmai, įskaitant ir žmones, skleidžia itin silpną šviesą, kuri po mirties visiškai išnyksta.
Kalbama apie vadinamąją itin silpną fotonų emisiją (UPE) – biofotoninį „švytėjimą“, atsirandantį gyvose ląstelėse medžiagų apykaitos metu. Ši spinduliuotė yra tokia silpna, kad įprastomis sąlygomis jos neįmanoma aptikti dėl kūno šilumos spinduliuotės ir foninio elektromagnetinio triukšmo. Tačiau šiuolaikinės didelio jautrumo kameros leido ją užfiksuoti visiškai tamsioje aplinkoje.
Eksperimentai buvo atlikti su pelėmis ir augalais, įskaitant Thalya šakniagumbį (Arabidopsis thaliana). Mokslininkai palygino radiacijos lygius gyvuose organizmuose ir iškart po jų mirties. Rezultatai parodė: net ir palaikant kūno temperatūrą, fotonų spinduliuotė smarkiai sumažėjo arba visiškai išnyko, o tai rodo tiesioginį jos ryšį su gyvybiniais procesais.
Tyrėjai šį poveikį aiškina laisvųjų radikalų, ypač aktyvių deguonies formų, kurios susidaro ląstelėse metabolizmo, streso ar ligos metu, aktyvumu. Biocheminių reakcijų metu elektronai pereina į aukštesnį energijos lygį ir, grįžę į pastovią būseną, spinduliuoja atskirus fotonus matomos šviesos diapazone.
Šio švytėjimo intensyvumas, kaip parodė eksperimentai, tiesiogiai priklauso nuo audinių būklės. Pavyzdžiui, pažeisti augalų lapai švytėjo žymiai ryškiau nei sveiki, o tai patvirtina biofotonų spinduliuotės ryšį su oksidaciniu stresu.
Pasak mokslininkų, šis atradimas gali turėti didelės reikšmės ateities medicinai. Itin silpnos fotonų spinduliuotės stebėjimas potencialiai leis taikyti naujus neinvazinius diagnostikos metodus – ankstyvam ligų nustatymui ar ląstelių streso lygio įvertinimui.
Šaltinis: Nyksciai

