Černobylio katastrofa – ši avarija įvyko 1986 m. balandžio 26 dieną ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės bloke, esančiame netoli Ukrainos miesto Pripetės.
Sprogus branduoliniam reaktoriui, jis buvo visiškai sunaikintas, o į aplinką išmestas didelis kiekis radioaktyvių medžiagų. Debesis, susidaręs nuo degančio reaktoriaus, išnešiojo įvairias radioaktyvia medžiagas didžiojoje Europos dalyje. Per radioaktyvius kritulius labiausiai užterštas regionas į šiaurės rytus nuo branduolinės jėgainės, dabartinėje Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Tai didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje, tiek pagal spėjamą žuvusiųjų ir nukentėjusių nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą. Černobylio avarija yra viena iš dviejų istorijoje įvertintų 7 balais pagal tarptautinę branduolinių avarijų skalę. Antroji buvo Fokušimos avarija 2011 m. Japonijoje.
Manoma, kad dėl operatorių klaidos ir trūkumų RBMK tipo reaktorių konstrukcijoje, įvyko didžiausia pasaulyje atominės jėgainės avarija, turėjusi globalaus masto pasekmių. Sprogus reaktoriui ir kilus gaisrui į aplinką pateko radioaktyvios medžiagos. Oficialiai žuvo 56 žmonės, avarijos metu iš miesto ir apylinkių buvo evakuota apie 130 tūkst. gyventojų (įskaitant Pripetės ir Opačičių miestus). Apylinkėse gyvenama tik vyresnio amžiaus žmonių, kurie netiki radiacija arba nenori palikti gimtosios žemės.
Dabar reaktorius yra užbetonuotas sarkofage, o šis dengtas nauja apsauginė arka, tačiau Černobylio zona išlieka viena iš pačių radioaktyviausių vietų visoje Žemėje. Apsaugos zona aplink Černobylio AE yra 30 km spinduliu. Šiuo metu Černobylyje gyvena tik pakaitomis dirbantys 3000 mokslininkų.
Įvairiais skaičiavimais dėl priežasčių, susijusių su katastrofa, žuvo 10 tūkstančių žmonių, dar 3,5 milijono susirgo. Dėl radiacijos, skydliaukės vėžys padažnėjo dešimčia kartų. Černobylio jėgainė elektrą gamino dar 14 metų – iki 2000 metų.
Šaltinis: Nyksciai
