700 kilometrų gylyje atrastas milžiniškas „paslėptas vandens vandenynas“ Analizuodama tūkstančių seisminių stočių duomenis, tarptautinė mokslininkų komanda aptiko didelio masto vandens rezervuaro, esančio mantijos pereinamojoje zonoje tarp viršutinio ir apatinio Žemės sluoksnių, požymių. Tyrimas pagrįstas daugiau nei 500 žemės drebėjimų seisminių bangų, užfiksuotų apie 2000 seismografų, analize.
Kaip išsiaiškino ekspertai, tai nėra įprasta požeminė jūra ar ežeras. Vanduo yra uždarytas mineralo ringwoodito struktūroje, kuri susidaro esant dideliam slėgiui maždaug 700 km gylyje. Šiame minerale vandens molekulės yra susijungusios su kristaline gardele, todėl rezervuaras labiau panašus į milžinišką „kempinę“, o ne į laisvai tekantį vandens telkinį.
Mokslininkai pastebėjo, kad zonose, kur mantijos uolienose yra vandens, seisminės bangos sklinda lėčiau. Tokių anomalijų kartografavimas parodė, kad planetos gelmėse yra didelių vandeniu prisotinto ringvudo plotų. Šis atradimas turi svarbių pasekmių norint suprasti vandens kilmę Žemėje. Pagrindinis projekto tyrėjas Stephenas Jacobsenas iš Šiaurės vakarų universiteto teigė, kad šie radiniai yra svarus argumentas hipotezei apie vidinę, o ne išskirtinai kosminę Žemės vandens kilmę. Pasak jo, šis gilus rezervuaras gali paaiškinti santykinį pasaulio vandenyno tūrio stabilumą per šimtus milijonų metų.
Tyrėjai taip pat pažymi, kad Žemėje greičiausiai vyksta globali vandens cirkuliacija, apimanti ne tik atmosferą ir paviršių, bet ir gilesnius mantijos sluoksnius. Vanduo gali nusėsti po žeme kartu su vandenyno pluta subdukcijos zonose, kauptis mineraluose, o vėliau iš dalies grįžti į paviršių dėl vulkaninės veiklos.
Kartu mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra naujai atsiradęs gėlo vandens šaltinis: vanduo patiria didžiulį slėgį ir yra tokioje temperatūroje, kokios dabartinės gavybos technologijos negali pasiekti. Tačiau šis atradimas padeda paaiškinti, kodėl Žemėje milijardus metų egzistavo vandenynai ir gyvybei palankios sąlygos.
Ateityje tyrėjai planuoja išplėsti seisminius stebėjimus į kitus planetos regionus, kad išsiaiškintų, ar vandeniu prisotintas ringvuditas yra globalus reiškinys, ar susikaupęs tam tikrose zonose. Išvados paskelbtos žurnale „Science“.
Šaltinis: Nyksciai
