Ji mėgsta vaikščioti stogais, kartais balansuoja ant lyno. Labai gali būti, kad adrenalinas yra tai, kas įkvepia Zimbabvėje užaugusios vaikų literatūros autorės ir dramaturgės Katherine Rundell kūrybos pasaulį. Daugybe literatūros premijų apdovanota rašytoja savo laimėjimus aukoja labdaros organizacijoms, mėgindama pasakyti, kad gerai žino, kas yra liūdesys.
Pasaulyje milijoniniais tiražais leidžiamų bestselerių autorė K. Rundell apdovanojimus renka vieną po kito. Jos romanai laimėjo „Waterstones“ vaikų knygų prizą, „Blue Peter“ knygos, „Costa“ vaikų knygos apdovanojimus bei daugelį kitų svarbių įvertinimų. Autorė rašo ir vaikams, ir suaugusiesiems.
Neseniai lietuviškai pasirodė jos epinis fantastinis kūrinys, jaunuosius skaitytojus perkeliantis į lakiausią fantaziją pranokstantį pasaulį, – „Neįtikėtinos būtybės“. Į lietuvių kalbą knygą išvertė Ina Jakaitė, išleido leidykla „Alma littera“.
Pagrindinis knygos herojus Kristoferis leidžiasi į nuotykį, kuris jį nuveda į jokiuose žemėlapiuose nepažymėtą salyną. Tūkstančius metų jame gyveno magiškos būtybės.
Saloje Kristoferis susipažįsta su Mal, kuriai reikia jo pagalbos. Keliaudami kartu jiedu bando išsiaiškinti, kodėl tūkstantmečius gyvavusi magija ir stebuklingos būtybės nyksta. Ar Mal ir Kristoferiui pavyks išgelbėti salyną?
Knygos autorė sako norėjusi parašyti knygą, kuri skaitytojui taptų nuostabia ekspedicija, kupina nuotykių, veiksmo ir džiaugsmo. Ne mažiau rūpėjo kalbėti apie tai, kas svarbu šiandien: negalime amžiams prarasti pasaulio, susiformavusių tradicijų ir vertybių, turime apsaugoti tai, kas pažeidžiama, kas nyksta. Rašytoja norėtų, kad jaunieji skaitytojai suvoktų pasaulio didybę ir trapumą.
K. Rundell sukūrė vaikams nuotykį, tačiau leidžia skaitytojams patiems nuspręsti, kaip giliai jie nori interpretuoti romaną, pastebėti paraleles tarp nykstančios Archipelago magijos ir pasaulinės ekologinės krizės, nuspręsti, kas svarbiau – galia ar pasiaukojimas.
Britų rašytoja K. Rundell gimė Jungtinėje Karalystėje, tačiau augo Zimbabvėje, taigi, egzotinius kraštus gerai pažįsta. Augdama mergaitė patyrė visišką laisvę: bėgiojo basomis, šokinėjo nuo upės kranto saugodamasi įsivaizduojamų krokodilų.
Būdama šešerių, ji sukūrė pirmąją istoriją apie moterį, kuri gyveno bate ir jautėsi neįvertinta. Aštuonerių parašė pirmąją knygą, viršelį jai pasiuvo iš šilko, išsiuvinėjo žvaigždėmis ir padovanojo tėčiui gimtadienio proga. Viskas būtų buvę nuostabu, jei ne šeimos nelaimė – kai būsimajai rašytojai sukako devyneri, susirgo ir mirė jos sesuo. Rašytoja yra pasakojusi, kad mirtis tėvus panardino į liūdesį, o ji pati daug laiko praleido viena, skaitydama knygas.
„Privalau tikėti, kad pasaulio stebuklai nugali chaosą“, – ne kartą yra sakiusi rašytoja, kiekvienai savo knygai skirianti tiek laiko, kiek reikia. Ji pasakoja, kad kai kurių jos knygų idėjos formuojasi lėtai, gimsta iš nebaigtų užrašų, vaizdinių, pasakojimų, o kitos atsiranda tiesiog užlipus ant stogo.
Rašydama autorė visada planuoja knygos siužetą, tačiau galutinė versija, sako, dažniausiai nedaug panaši į planuotą. Planas – tik startas, istorija savo gyvenimą pradeda rašymo procese, čia kuriamas pasaulis, kuriame vaikas gali apsigyventi, tačiau būtina palikti vietos ir jo vaizduotei.
Savo rašytojos dieną K. Rundell pradeda anksti ryte, kartais – ir ketvirtą ryto. Sako, jei ką nors parašė iki dešimtos – diena yra prasminga. Rašydama dažnai klausosi muzikos, vienas mėgstamiausių jos atlikėjų – Miles Davis, o svarbiausiu darbu laiko redagavimą. Yra knygų, kurias ji redagavo septyniolika ir daugiau kartų. „Kol knygos neperžiūri ir neištaisai daugybę kartų, juk negali sau įrodyti, kad esi prastas rašytojas“, – yra sakiusi knygos „Neįtikėtinos būtybės“ autorė.
Šaltinis: Nyksciai
