Bitės, besirūpinančios augalų apdulkinimu, yra gyvybiškai svarbios Žemės ekosistemos išlikimui
Deja, jų populiacija kasmet mažėja, todėl stengiamasi, kad bitininkystė įgautų naują kvėpavimą: tokia naujovė kaip aviliai ant biurų, viešbučių, verslo pastatų stogų pasaulyje tampa prestižo ir socialinės verslo atsakomybės išraiška, o medus – puikia verslo dovana. Be to, pirkdami medų palaikome bitininkus ir prisidedame prie nykstančių bičių išsaugojimo. Gegužės 20-ąją minint Pasaulinę bičių dieną, sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė kviečia prisiminti medaus naudingąsias savybes. Nors jis nėra gyvybiškai būtinas žmogui, bet visada kelia tik geras emocijas ir turi pranašumų prieš kitus saldiklius.
Medus – energijos šaltinis
Apie tai, kad lietuviams visada buvo svarbios darbštuolės bitės ir jų produktai, liudija kalboje įsitvirtinęs žodis „bičiulis“ – anksčiau taip buvo vadinamas žmogus, su kuriuo turėta bendrų bičių, o šiuo žodžiu vėliau pradėta vadinti ir tiesiog gerus draugus, nors jie su bitėmis nieko bendra neturi. Net tie, kurie kasdien medaus nevartoja, spintelėje turi bent vieną stiklainėlį medaus tam atvejui, kai užpuola sloga ar ima perštėti gerklę.
Pasak gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės, liaudies medicinoje medus buvo naudojamas ne tik kaip saldumo suteikiantis produktas, bet ir kaip vaistas sunegalavus:
„Medus pasižymi nedideliu antibakteriniu, antiuždegiminiu poveikiu, tad dažnai pajutę pirmuosius peršalimo požymius žmonės linkę jo įsidėti į karštą arbatą. Be to, kai sergantis žmogus karščiuoja, jam skauda gerklę, natūraliai suprastėja apetitas, tad sumažėja suvartojamo maisto kiekis, pasijunta energijos trūkumas. O medus, be visų savo naudų, suteikia dar ir energijos“.
Suskaičiuojama daugiau nei 300 medaus rūšių
Vieni labiau mėgstame liepų ar pienių, kiti – grikių ar viržių medų. Skirtingas medus skiriasi spalva, aromatu, skonio savybėmis. Pasak gydytojos dietologės Editos Gavelienės, pasaulyje suskaičiuojama daugiau kaip 300 medaus rūšių, bet nėra nė vienos, kuri savo maistinėmis savybėmis gerokai pranoktų kitas.
„Žmonės renkasi, koks medus jiems skaniausias, o iš skirtingų augalų surinkto medaus sudėtinės dalys labai panašios. Pagrindinis medaus komponentas yra fruktozė, kuri ketvirtadaliu saldesnė už cukrų. Nuo cukraus medų skiria ir tai, kad meduje yra mikronutrientų – šiek tiek B grupės vitaminų, taip pat vitamino C, folio rūgšties, mineralų, bet visi tie mikronutrientai sudaro mažesnę nei 1 procento dalį medaus sudėties. Tai reiškia, kad jų yra tik pėdsakai ir medus negali būti traktuojamas kaip maistinių medžiagų šaltinis. Kita vertus, meduje yra biologiškai aktyvių komponentų, kurie turi antioksidacinių, šiek tiek priešuždegiminių ir antimikrobinių savybių“, – paaiškina gydytoja dietologė.
Kiek medaus galime suvartoti per dieną?
Tradiciškai mėgstame medaus užsitepti ant varškės sūrio, juo pagardinti varškę, dėti į glotnučius ar kepinius vietoje cukraus, o šviežio, ką tik iš korio varvančio medaus su šviežiais agurkais skonis išties neužmirštamas. Saldžiamėgiai medumi saldina arbatą ar kavą, nors ir žino, kad karštame vandenyje žūsta vitaminai. Tačiau, kaip sako dietologė Edita Gavelienė, jei jau norime pasisaldinti gėrimą, tai medus yra daug geresnė alternatyva, nei cukrus.
Nors medus – daug sveikatai palankesnis produktas už kitus saldiklius, nereikėtų užsimiršti ir kabinti jį šaukštais. Edita Gavelienė teigia, kad pagal PSO duomenis, medus ar kitas saldiklis turėtų sudaryti dešimtadalį žmogaus kalorijų normos. „Tai yra maždaug 60 g, bet su sąlyga, kad jokio kito pridėtinio cukraus daugiau tą dieną negausime. Lengviau orientuotis į tris nubrauktus arbatinius šaukštelius“, – siūlo ekspertė.
Kabinkite tik švariu šaukšteliu
Bet koks medus turi savo laikymo terminus, ir nors sakoma, kad sandariai uždarytų puodynių rasta net Egipto faraono Tutanchamono kape, iš kurių dar buvo galima valgyti medų, šiuolaikinėmis sąlygomis neverta jo laikyti ilgiau nei metus, nes jo kokybė pradeda kisti. Prekybos tinklo „Rimi“ kategorijos vadovė Sandra Čirė taip pat nepataria medaus laikyti plastiko induose, kuriuose jis dažnai transportuojamas – labiausiai tinka stikliniai, taip pat moliniai, bet neglazūruoti indai.
„Medaus galiojimo laikas pačių medaus gamintojų yra nurodytas ant produkto, todėl mes rekomenduojame vadovautis prekės ženklinimu ant produktų. Medų parduotuvėse laikome lentynose, kaip ir visus kitus produktus, kurie nereikalauja specialaus temperatūros režimo. Tačiau reikia paminėti ir tai, kad medus, esant aukštesnei temperatūrai, praranda savo vertingas ypatybes. Mūsų prekybos tinkle yra medaus iš Ukrainos, Belgijos, Latvijos ir Lietuvos, bet visada rekomenduojame išsirinkti tą medų, kuris labiausiai atitinka pirkėjo lūkesčius.
Nusipirkus medaus, reikia atsiminti, kad jo negalima laikyti atidaryto, drėgnesnėje patalpoje arba šalia produktų, kurie traukia drėgmę, pavyzdžiui, druskos. Taip pat prie produktų, kurie skleidžia stiprius kvapus. Tam, kad neišgaruotų medaus aromatinės medžiagos ir medus iš aplinkos nepritrauktų drėgmės, reikėtų stiklainius sandariai uždaryti dangteliais. Medaus taip pat negalima laikyti šviesioje vietoje – ant palangės ar stalo – kur kaitina saulė. Be to, vartojant medų reikėtų jį kabinti švariu šaukšteliu, kad į indą nepatektų drėgnų ar nešvarių įrankių, nes nuo jų medus gali pradėti rūgti“, – įspėja specialistė.
„Medus pasižymi nedideliu antibakteriniu, antiuždegiminiu poveikiu, tad dažnai pajutę pirmuosius peršalimo požymius žmonės linkę jo įsidėti į karštą arbatą. Be to, kai sergantis žmogus karščiuoja, jam skauda gerklę, natūraliai suprastėja apetitas, tad sumažėja suvartojamo maisto kiekis, pasijunta energijos trūkumas. O medus, be visų savo naudų, suteikia dar ir energijos“.
FAKTAI
Bitės, kaip ir, ko gero, visi vabzdžiai mums dažnai atrodo labai primityvi gyvybės forma. Visgi, ši rūšis yra viena stabiliausių ir mažiausiai kintančių ekosistemoje. Tad, kodėl bites vis aplenkia evoliucija? Pasirodo, ne tokios jos ir paprastos, tos mūsų darbininkės. Štai keletas įdomių faktų kuriais mus itin žavi šios darbštuolės.
Bičių motinėlė gyvena net 4-5 metus, o bitės darbininkės tik 30-40 dienų. „Stebuklingų galių“ motinėlė gavo dar lervutės stadijoje, kai bitės darbininkės jos lervutę maitino bičių pieneliu gerokai ilgiau, nei kitas lervutes. Taigi, bičių pienelis – tikrai stebuklingas!
Viena bitė darbininkė per savo gyvenimą pusantro karto apskrieja žemės rutulį ir pagamina apie 1/10 arbatinio šaukštelio medaus.
Bičių motinėlė per dieną gali padėti iki 2500 kiaušinėlių. Padeda daugiau kiaušinėlių per diena nei pati sveria. Tai bent mama!
Korys – tobulas sandėlys. Korio akutės sujungtos kartu gali talpinti daugiausia medaus naudojant mažiausiai statybinių medžiagų (vaško).
Bitės gali skristi iki 25km/h greičiu ir suplasnoti 200 kartų per sekundę. Taigi, jos pavytų bet kokį sprinterį!
Mirus bičių motinėlei jos ima ir užsiaugina sau naują. Geriausia vieta niekada nelieka tuščia.
Vieninteliai patinėliai avilyje – tranai. Jie nedirba, neturi geluonies ir vienintelė jų užduotis – poruotis su motinėle. Atėjus rudeniui tranai be jokių skrupulų išmetami iš avilio – dykaduonių nemėgsta niekas.
Bitė darbininkė turi apie 170 kvapams jautrių receptorių. Tuo negali pasigirti nė vienas kvepalų gamintojas!
Kadangi bitės nemoka kalbėti, bendravimui jos išrado neįprastą būdą – šokį! Vizgindama savo pilvelį ir vaikščiodama aštuoniuke ji sesėms nusako kokiu atstumu nuo avilio ir kuria kryptimi reikia ieškoti geriausio nektaro. Trajektoriją ir atstumus ji apskaičiuoja savo sezamo sėklos dydžio smegenimis. Tikras mažasis Einšteinas…
Bičių šeimoje gyvena 20 000 – 80 000 bičių darbininkių ir tik viena motinėlė. Tikra daugiavaikė mama!
Bičių motinėlė pati nusprendžia kiek patinėlių kiaušinių padėti. Tranai išsirita iš neapvaisntų kiaušinėlių ir paveldi tik motinėlės genus, o bitės darbininkės – ir motinėlės, ir tranų genus.
Bitės darbininkės nemiega. Naktimis jos energiją taupo ir ilsisi tiesiog nejudėdamos. Ar tu taip galėtum?
Karalienė nesiporuoja avilyje. Ji išskrenda „pasiskraidyti“, susiporuoja su 5 – 45 skirtingais tranais ir tada sugrįžta. Šio poravimosi jai pakanka visam gyvenimui.
Medus yra vienintelis valgomas produktas turintis savyje visko, ko reikia gyvybės palaikymui.
Kuo medus tamsesnis – tuo jis turtingesnis. Tamsiame meduje daugiausia antioksidantų.
Bitės nuodai – stipresni už kobros! Laimei, ji jų turi labai mažai…
Gelia tik bitės darbininkės ir tik pajutusios realią grėsmę. Kadangi bičių darbininkių geluonis dantytas lyg peilis, jį įsmeigus bitė nebesugeba jo ištraukti atgal. Netekusios geluonies jos miršta. Nors karalienė turi geluonį, beje lygų, todėl gali gelti ne kartą, tačiau juo naudojasi itin retai – tik tam, kad pašalintų kitas motinėles.
Ar žinote, kuo bitė panaši į šunį? Ją galima ištreniruoti surasti užkastas minas!
Bitė darbininkė vienu kartu gali panešti 80% kūno svorio nektaro ar žiedadulkių kiekį. Tai bent sunkumų kilnotoja.
Bitės darbininkės turi du skrandžius – vieną maitinimuisi, o kitą – nektaro kaupimui.
Bitė – geriausiais išmanusis oro kondicionierius. Žiemą kai kurios bitės darbininkės „dirba šildytuvais“. 35°C temperatūrą avilyje jos palaiko vibruodamos savo pilvelius. Vasarą bitės mosuoja sparnais ir vėsina avilį bei užtikrina oro cirkuliaciją.
Šaltinis: Nyksciai
