Įvertinimas
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Nekilnojamojo turto kadastro ir statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas“ pakeitimus, kurie paskatintų akvakultūros pramonės plėtrą Lietuvoje. Taip pat sudarytų galimybes pritraukti naujas investicijas įmonėms ir ūkiams kurti, kurios dirbtinėse vandens sistemose augina žuvis, jūrų gėrybes, dumblius.
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose išdėstytą gamybos, pramonės paskirties pastatų aprašymą siūloma papildyti vandens organizmams veisti, auginti ir perdirbti skirtais pastatais. Pastaruoju metu mūsų šalis sulaukia nemažai siūlymų investuoti į krevečių auginimo gamybinius pajėgumus, kuriant juos pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose.
Tačiau šiose teritorijose ir šios paskirties žemės sklypuose, esančiuose laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose, šiuo metu galiojantys teisės aktai neleidžia plėtoti akvakultūros pramonės, nors juose jau sukurta investuotojams reikalinga infrastruktūra, sukaupta reikalinga bendradarbiavimui patirtis.
Akvakultūra vadinama visame pasaulyje sparčiai besivystanti pramonės ir ūkininkavimo šaka, kuri augina žuvis, krevetes, moliuskus, vėžiagyvius, dumblius, kitus vandens gyvūnus ir augalus. Jų ištekliai vandenynuose dėl augančios taršos ir paklausos senka, todėl ūkiai persikelia į uždaras sistemas, kuriose sukuriamos natūralios vandenyno savybės – auginimo baseinus, įrengiamus pastatuose. Tai padeda išsaugoti laukines jūros organizmų populiacijas.
Atkreipiame dėmesį, kad skirtingai negu žemės ūkio veiklai, šiai veiklai nereikalinga atvira teritorija ar žemė. Be to, jos gamybiniai procesai automatizuoti ir prilygsta standartizuotiems pramoniniams procesams, daro ribotą poveikį aplinkai, todėl neturėtų būti siejama tik su žemės ūkio paskirties naudojimo būdo sklypais.
Kiti siūlomi Nekilnojamojo turto kadastro ir statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas“ pakeitimai leistų paspartinti geležinkelio kelių elektrifikavimą.
Kadastre išdėstytą geležinkelių paskirties aprašymą numatoma papildyti kontaktiniu geležinkelių tinklu ir kitais įrenginiais. Iš kadastre ir minėtame statybos techniniame reglamente esančių elektros tinklų paskirties aprašymų siūloma išbraukti transporto – troleibusų, tramvajų, geležinkelių – kontaktinius tinklus.
Taip pat planuojama nustatyti, kad autobusų, troleibusų, tramvajų, geležinkelių kontaktinis tinklas būtų laikomas kilnojamuoju daiktu. Pakeitus jų teisinį statusą bus galima greičiau juos įrengti ir pradėti eksploatuoti.
Numatoma tikslinti ir geležinkelio kelio apibrėžimą nustatant, kad šį inžinerinį statinį sudaro kontaktinis geležinkelių tinklas ir kiti įrenginiai. Kontaktinis geležinkelių tinklas, kaip įrenginys, būtų laikomas geležinkelio kelio inžinerine sistema, priklausančia šiam keliui, ir būtų susisiekimo komunikacijų dalis.
Siūlomi pakeitimai paspartins tokių projektų, kaip „Rail Baltica“ įgyvendinimą.
Pastabas ir pasiūlymus Nekilnojamojo turto kadastro ir statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas“ pakeitimų projektams suinteresuotos institucijos, organizacijos, verslo atstovai gali teikti iki balandžio 7 d., Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
