Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo pakeitimus. Siūloma pakrantės apsaugos juostos dydžius diferencijuoti vertinant ne tik visos upės ilgį, bet ir nustatyti skirtingo dydžio apsaugos juostas atskiriems upių ruožams. Nustatant pakrantės juostą prie upių, siūloma taikyti trijų lygių pakrantės juostas: 3 metrų – prie visų upių nuo jų ištakų iki 20-ojo km imtinai; 10 metrų – prie visų upių jų atkarpose nuo 21-ojo iki 100-ojo km imtinai; 30 metrų – prie visų upių jų atkarpose nuo 101-ojo km iki upės žiočių ar valstybės sienos.
Šie pakeitimai inicijuoti atsižvelgiant į dar šių metų pavasarį vykusias diskusijas su žemdirbius vienijančių organizacijų, mokslo įstaigų, Žemės ūkio ministerijos atstovais, kurių metu buvo sutarta ieškoti sprendimų, kaip subalansuoti pakrančių apsaugą su privačios nuosavybės naudojimu.
Šiuo metu pakrantės juosta yra vienoda per visą upės ilgį ir jos plotis priklauso nuo upės ilgio. Projekte siūloma diferencijuoti pakrantės juostos plotį: 3 m pakrantės juostą nustatyti upių aukštupiuose iki 20-ojo upės kilometro, t. y. juostos dydį suvienodinti su minimaliu Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2021/2115 įtvirtintu reikalavimu prie visų vandentakių (įskaitant melioracijos griovius) išlaikyti ne mažesnes kaip 3 m apsaugos juostas, kuriose draudžiama naudoti trąšas ir pesticidus. Upių aukštupiai pasižymi mažesniu vandeningumu, mažesne potvynių rizika, todėl teikiamas pasiūlymas sudarytų sąlygas racionaliau naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir suteiktų būtiną minimalią apsaugą vandens, pakrančių ekosistemoms nuo galimo neigiamo ūkinės veiklos poveikio.
Vidurupyje upės vaga dažniausiai išplatėja, stiprėja krantų ardos procesai, didėja upės vingiuotumas, upių slėniai yra ryškesni, todėl nuo 21 iki 100 upės kilometro siūloma nustatyti 10 m pakrantės juostą. Platesnė pakrantės juosta užtikrintų ne tik apsaugą nuo taršos, bet ir saugotų krantų stabilumą, migracijos koridorių funkciją, sudarytų sąlygas rekreacijai. Prie vandeningų upių, kurios savo vidurupyje yra platesnės kaip 12 metrų, siūloma taikyti 30 metrų pakrantės juostą.
Šią plačiausią 30 m pakrantės apsaugos juostą siūloma taikyti prie ilgesnių kaip 100 km upių, jų žemupiuose nuo 101-ojo kilometro (tokių upių Lietuvoje yra 17), kur upės vaga būna plačiausia, didėja potvynių tikimybė, formuojasi didelė ekotopų įvairovė. Prie upių, kurių ištakos yra ne Lietuvos teritorijoje, siūloma taikyti vienodą pakrantės juostos dydį per visą upės ilgį – tokiu atveju kaimo vietovėse prie Nemuno, Neries, Merkio ir Šešupės būtų nustatyta taip pat didžiausia 30 m pakrantės apsaugos juosta per visą upės ilgį.
Projekte taip pat siūloma vandens telkinio apsaugos zoną prilyginti pakrantės apsaugos juostai prie pačių mažiausių upių – tais atvejais, kai upės ilgis yra 5 km ar trumpesnis. Tokiu atveju zonos plotis būtų 3 metrai.
Pažymėtina, kad anksčiau parengti vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų žemėlapiai, kurie turėtų nustatyti šias zonas ir juostas visoje šalyje, dar nepatvirtinti. Šie žemėlapiai bus keičiami pagal projektu siūlomus, taikliosios aplinkosaugos principais paremtus pakeitimus. Pakeitimai sudarys sąlygas pasiekti pusiausvyros tarp aplinkosauginių tikslų bei asmenų teisės vykdyti ūkinę veiklą pakrantėse.
Pastabas ir pasiūlymus dėl pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo galima teikti iki 2024 m. sausio 15 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
