Nors priešvelykinis laikotarpis yra ramybės ir susikaupimo metas, tačiau pasibūti jaukioje bendrystėje visada yra miela ir prasminga. Jau tapo tradicija, kad kasmetiniame verbų rišimo renginyje susitinka kelių kartų ir kelių įstaigų entuziastai. Ne pirmus metus gražiam ir prasmingam bendravimui į savo pastogę pakviečia Anykščių Šv. Apaštalo Evangelisto Mato parapijos namai.
Didelio noro pabūti draugėj ir pasidaryti sau gražią ir puošnią verbą, šiemet vėl susitiko Anykščių Jono Biliūno gimnazijos savanoriai ir Anykščių rajono socialinių paslaugų centro paslaugų gavėjai. Prieš keletą metų užgimusi ši prasminga tradicija išaugo ir veiklomis, ir dalyvių gausa. Šiemet prie pagalbos į namus paslaugų gavėjų į renginio veiklas įsijungė ir Vaikų dienos centro vaikai.
Buvo miela matyti kaip šių parapijos namų šeimininkės dvi Daivos, pasitelkę savo išmonę ir nuoširdumą, į bendrą žaidiminį pokalbį įsuko ir vaikus, ir senolius. Gimnazistai savanoriai gelbėjo savo dėmesiu tiek vyresniam, tiek jaunesniam naujai pažintam draugui. Parapijos namų pastogė dūzgė kaip bičių avilys saulutės atokaitoje.
Pasivaišinę arbata ir skanumynais visi dalyviai su džiaugsmu įsijungė į verbų rišimo procesą. Prie praskleistų visžalių augalų kuokštelių buvo derinamos įvairiaspalvės sausosios gėlelės ir ryškiaspalvės juostelės. Tam, kuriam buvo sunku įveikti sumedėjusių kotelių apdailinimą, jaunų pirštukų miklumu pagelbėjo gimnazistai. Tam, kuriam buvo nelengva į mažus delnus suimti duriančius kadagio spygliukus, gelbėjo gyvenimo patirčių išraižytos rankos. Kiekvienas stengėsi į savo verbą įrišti ne tik kuo daugiau dailių augalėlių, bet ir savo gražius žodžius vienas kitam, savo geras intencijas sau ir šalia esančiam.
Vaikų dienos centro vaikai senoliams dovanojo ne tik savo rankomis pagamintus šventinius atvirukus ir verbų papuošimus, bet ir atvirus vaikiškus pašnekesius ir smalsius klausimus. Vaikų dienos centro darbuotojos Ilona Tartilienė ir Vilma Kazlovienė džiaugėsi, kad mažieji renginio dalyviai čia atrado ne tik naujus vyresnio amžiaus draugus, bet ir labai gražią tradiciją.
Atsisveikinant senolių padėkos žodžiai skambėjo socialines paslaugas teikiančioms, į renginį palydėjusioms Anykščių rajono socialinių paslaugų centro darbuotojoms bei centro direktorei Jolantai Pleškienei. Puošniomis verbomis nešini, namo išvykstantys senoliai ypač nuoširdžiai dėkojo ir parapijos namų aktyvioms šeimininkėms Daivai Kuprionienei ir Daivai Buelei, ir nuoširdžiam dvasininkui kunigui Raimundui Zimkai už galimybę lengva ir apvalyta dūšia eiti į Šv. Velykas.
Renginio pabaigoje nuskambėję kunigo Raimundo palaiminimo žodžiai visus susitikimo dalyvius palydėjo į ramybės ir susikaupimo Didžiąją savaitę ir Verbų sekmadienio laukimą.
ARSPC Vaikų dienos centras
Suriškim į verbą bendrystės žolynus.
Pavasaris! Sieloje šventę atneša
Žibuoklių akelėm, žilvičių šakelėm,
Karklų pūkuotais kačiukais gražiais.
Į verbų puokštę įpina kadagių,
Kad puokštė būtų graži –
Ją perriša kaspinėliu ar siūlu linų.
Ir eina į bažnyčią žmonės būriu,
Verbų rytą pašventint verbų,
O grįžę į namus, skuba su ja paliesti visus:
„Ne aš plaku, verba plaka,
Už savaitės bus šventos Velykos…“
Taip džiaugsmingai primena visiems
Šitas gėrio lašas iš praeities,
Tos amžių gilumos, iš mūsų prosenelių
Perdavimo būsimoms kartoms.
Birutė Silevičienė
Šaltinis: Nyksciai
