Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) įgyvendinimo stebėsenos komitetas apsisprendė, kaip bus skirstoma priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu.
Pirmą kartą parama investicijoms į žemės ūkio valdas (pirminė gamyba) 2021–2022 m. bus skirstoma pagal sektorius. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pristatė investicinės paramos pereinamuoju laikotarpiu proporcijas ir paaiškino vienam ar kitam sektoriui siūlomo finansavimo dydžio priežastis bei argumentus.
„Šįsyk neskirstome paramos visiems po lygiai, bet pagal prioritetus, grįstus skaičiais, faktais. Siūlome paskirstyti paramą pagal kelis kriterijus: prieš tai gautą paramą, sektoriaus stabilumą bei sukuriamą bendrą pridėtinę vertę žemės ūkyje, siekį apsirūpinti maistu, nes tai yra vienas pagrindinių kaimo plėtros tikslų. Taip pat paramos paskirstymo kriterijuose ir kitur atsižvelgiama į gyvūnų gerovę, aplinkosaugos reikalavimus, kurie yra neišvengiami“, – Stebėsenos komiteto narius informavo ministras.
Projektai finansuojami KPP ir EURI (Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė, skirta žemės ūkiui ir kaimo plėtrai) lėšomis. Iš viso pereinamuoju laikotarpiu KPP ir EURI lėšų skirta 154,1 mln. Eur. Stambūs investiciniai projektai, orientuoti į proveržį ir atsirandančius naujus iššūkius, bus remiami EURI lėšomis, mažesni – KPP lėšomis.
Daugiausia lėšų – beveik pusė – bus skirta pienininkystės sektoriui – 69,6 mln. Eur. Iš jų 30,6 mln. Eur EURI lėšų ir 39,3 mln. Eur – KPP lėšų.
Mėsos sektoriui teks 44,8 mln. Eur, iš jų 21 mln. Eur EURI lėšų ir 23,8 mln. Eur – KPP lėšų. Mėsos sektoriuje lėšos skirstomos dar: mėsinei galvijininkystei – 8,8 mln. Eur, paukštininkystei (įskaitant kiaušinių gamybą) – 18 mln. Eur ir kiaulininkystei – 18 mln. Eur.
Sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriams – 39,7 mln. Eur, iš jų 25,4 mln. Eur EURI lėšų (iš jų 12 mln. Eur planuojama uždaro grunto daržovėms) ir 14,3 mln. Eur – KPP lėšų.
Ministras K. Navickas, kalbėdamas apie veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ projektų atrankos kriterijus, pabrėžė, kad reikia koncentruotis į tai, kas susiję su gamyba, aplinkosaugos reikalavimais, o kriterijai turi būti maksimaliai tikslūs ir sąžiningai priimti.
Stebėsenos komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtiems projektų atrankos kriterijams, kurie buvo derinti tiek su socialiniais partneriais, tiek su Seimo Kaimo reikalų komitetu (KRK).
Atrankos kriterijai
Atrankos kriterijai pagal šią priemonę paskutinį kartą buvo keisti 2019 m. pradžioje, per tą laiką atsirado naujų iššūkių, kuriems spręsti Europos Komisija sukūrė naują EURI fondą. Pirmą kartą paramos lėšos planuojamos skirstyti pagal sektorius, todėl atsirado poreikis keisti projektų atrankos kriterijus. Kriterijai suskirstyti į tris grupes: pieninei galvijininkystei, mėsinei galvijininkystei ir vaisių, daržovių, uogų sektoriui.
„Kriterijai buvo formuluoti atsižvelgiant į tai, kas parašyta dabartinėje Lietuvos kaimo plėtros programoje, siekiant išlaikyti tęstinumą ir nuoseklumą, bendruosius principus, kurie visada svarbūs. Siekiant kaimo vietovių gyvybingumo, atiduodame duoklę jaunimui, smulkesniems ūkininkams, tačiau akcentuojame ir naujus iššūkius, kylančius dėl Žaliojo kurso politikos, t.y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, atsinaujinančių energijos išteklių, ekologinių ūkių plėtros, trąšų mažinimo, dėl griežtėjančių gyvūnų gerovės reikalavimų, skaitmeninimo poreikių ir t.t.“, – sako ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė.
Svarbu tai, kad visi, išskyrus kiaulių augintojus ir kiaušinių gamintojus, gavę paramą privalės įsipareigoti didinti gamybą. J. Stakėnienė, pristatydama atrankos kriterijus, paminėjo socialinių partnerių ir KRK pastebėjimus, į kuriuos buvo atsižvelgta.
Stebėsenos komitetui pritarus projektų atrankos kriterijams, jie dar bus pakoreguoti pagal posėdyje išsakytas pastabas. Tuomet bus rengiamos finansavimo taisyklės.
Gera žinia sodininkams ir daržininkams
Komitetas pritarė ir siūlymui įtraukti į veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą investicijas į drėkinimą. Šis siūlymas buvo parengtas atsižvelgiant į sodininkystės ir daržininkystės sektorių situaciją ir siekiant tinkamai valdyti rizikas, susijusias su klimato kaitos pasekmėmis.
“Pastaruoju metu vis susiduriame su neigiamomis klimato kaitos pasekmėmis, tap pat vis dažniau susiduriame su ekstremaliais metereologiniais reiškiniais, tokiais kaip tropinis karštis, sausra. Todėl daržininkystės ir sodininkystės sektoriai, neturėdami tinakmo drėkinimo, susiduria su iššūkiais. Mažėja šių sektorių efektyvumas“, – pristatydama sektoriui kylančius iššūkius, kalbėjo ŽŪM 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėja Miglė Gudaitienė.
Per pastaruosius 5 metus deklaruota apie 16 tūkst. ha daržovių, iš jų drėkinami tėra 2 tūkst. ha. Net 90 proc. laistymo įrenginių yra nusidėvėję, todėl būtina į juos investuoti ir juos atnaujinti.
