Priežastis – pernai rudenį įsigalioję Statybų įstatymo 49 straipsnio pakeitimai, papildomai sureglamentavę statinių naudojimo techninę priežiūrą bei jų naudojimo pagal paskirtį kontrolę, apibrėžę bet kokios veiklos draudimus dar statomuose ar nelegaliai pastatytuose pastatuose.
Palangos savivaldybės administracijas labai teigiamai vertina šio įstatymo pakeitimus: tai suteikė įrankį Savivaldybės pareigūnams tikrinti ir kontroliuoti, ar pastatai naudojami pagal tą paskirtį, kuri nurodyta techniniuose dokumentuose, ar pastatuose nevykdoma neteisėta ar net nelegali veikla.
Tačiau kita medalio pusė – šio įstatymo pataisos nemažai daliai viešojo maitinimo paslaugas teikiančio verslo tapo tikrais spąstais: naujovės numato, kad statinyje galima tik ta veikla, kuri atitinka pagrindinę pastato paskirtį.
Paaiškinsiu, ką tai reiškia realybėje.
Palangos kavinė, ilgus metus veikianti viešbutyje, pasikeitus nuomininkams, šiomis dienomis negavo maisto tvarkymo pažymėjimo vien todėl, kad pastato paskirtis – poilsio. Nors patalpos kavinei yra aiškiai numatytos ir registruotos kadastrinėje pastato byloje, o veikla jose vykdoma legaliai ir jau daugiau kaip dešimtmetį, tačiau pažymėjimas šiuo metu nebeišduodamas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šį savo sprendimą grindžia Statybos įstatymo nuostatomis dėl statinio pagrindinės paskirties: jei poilsio – tegu poilsiauja, bet valgyti – nevalia.
Manau, toks tiesmukas vieno įstatymo vieno straipsnio interpretavimas gali ne tik sukelti nereikalingą chaosą, bet tiesiog sužlugdyti ne vieną viešojo maitinimo verslą ne tik Palangoje, bet ir visoje Lietuvoje. Pasižvalgykime – didžiosios daugumos viešbučių ar poilsio namų pastatų paskirtis yra būtent poilsio. Ar jūs įsivaizduojate Palangoje ar kur kitur pasaulyje, kad tokios įstaigos svečiams pasiūlytų tik galimybę patogiai praleisti naktį ir daugiau nieko. Už ką tada „žvaigždutės“?
Tai logiška?
Drįstu teigti, kad problema slypi ne pačiame įstatyme, o jo interpretavime bei taikyme.
Vertėtų atkreipti dėmesį, kad Statybos techninio reglamento (STR) pastatų klasifikavime aiškiai apibrėžiama, kad 20 proc. pastato ploto gali būti vykdoma kitokia veikla nei nurodyta pastato pagrindinėje paskirtyje. STR teisėtumą taip pat apibrėžia tas pats Statybos įstatymas. Juk privalo veikti valgyklos, pavyzdžiui, mokyklose ar ligoninėse.
Todėl VMVT raginu pažvelgti į šią situaciją plačiau bei vertinti ją ne pagal vieną Statybos įstatymo straipsnį, bet pagal šio įstatymo visumą.
Raginu VMTV vadovautis sveiku protu, vykdyti savo tiesiogines funkcijas, vertinti konkrečias teisėtai įformintas patalpas, o ne tapti statybų inspektoriais.
Verslui reikia aiškumo, o kurortui ir visam Lietuvos turizmo sektoriui – svečių, kurie gali ne tik miegoti, bet ir valgyti.
