Įvertinimas
Europos investicijų bankas (EIB) finansuos tvarią ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią Klaipėdos jūrų uosto plėtrą, skelbia pasirašyta Europos investicijų banko ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kredito sutartis, skirta atnaujinti infrastruktūrą Klaipėdos uoste.
„Pasirašyta finansavimo sutartis leis mums toliau įgyvendinti ambicingą modernaus ir tvaraus uosto, teikiančio aukščiausios kokybės paslaugas, viziją. Siekiame priimti didžiausius laivus, galinčius įplaukti į Baltijos jūrą. Tinkama infrastruktūra – uosto gylis, modernios krantinės, patogus uosto geležinkelių tinklas – yra būtina sąlyga šiai vizijai įgyvendinti. Džiaugiamės, kad Uosto direkcijai pavyksta skolintis geromis sąlygomis, ši sutartis su Europos investicijų banku – ne išimtis“, – pažymi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Suteikiamas finansavimas padengs iki 65 mln. eurų investicijų į uosto krantinių rekonstrukciją, taip pat paskola bus finansuojami gilinimo darbai prie krantinių bei uosto ribose esančių geležinkelio bėgių rekonstrukcijos darbai. Europos investicijų bankas, spręsdamas, ar finansuoti Klaipėdos uosto infrastruktūros projektus, itin daug dėmesio skyrė įgyvendinamų projektų poveikiui aplinkai. Įgyvendinant naująją skolinimo transporto sektoriui politiką, EIB prioritetas yra uostų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, taip pat veiksmai klimato kaitos srityje ir aplinkos tvarumas.
„EIB džiaugiasi galėdamas prisidėti prie Klaipėdos jūrų uosto plėtros, – šiandien Vilniuje vykusioje sutarties pasirašymo ceremonijoje sakė EIB vicepirmininkas Thomas Östrosas. – Šis projektas yra strategiškai svarbus Lietuvos ekonomikai ir Europos jūrų transporto plėtrai, be to, jis suteikia galimybę pereiti nuo kelių transporto prie jūrų transporto. Žaliosios pertvarkos spartinimas yra vienas iš pagrindinių Europos investicijų banko prioritetų, bet to nepavyktų pasiekti be įmonių ir finansų įstaigų, planuojančių ir įgyvendinančių realius investicinius projektus.“
Pagrindinis projekto tikslas – užtikrinti, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti didesnius laivus, tai užtikrintų logistinės grandinės efektyvumą. Konkurencingumą didinančios investicijos, tikimasi, atneš naują kokybinį Klaipėdos uosto pranašumą. Bendra projektų vertė siekia 137 mln. eurų. Projektus planuojama baigti iki 2024 m. pavasario.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pabrėžė Klaipėdos uosto svarbą Lietuvos ekonomikai: „Klaipėdos uostas yra vienas didžiausių Lietuvos transporto mazgų, suteikiantis mūsų verslams prieigą prie užsienio rinkų, taip pat užtikrinantis Lietuvos energetinį saugumą. Per daugelį metų mes nuosekliai investavome į uosto infrastruktūrą ir tęsime investicinius projektus ateityje. Tai yra būtina uosto konkurencingumui užtikrinti.“
Europos investicijų bankas yra ES valstybėms narėms priklausanti ilgalaikio skolinimo įstaiga. EIB grupė priėmė Klimato banko veiksmų planą, kuriuo siekiama įgyvendinti plataus užmojo darbotvarkę – per dešimtmetį iki 2030 m. skirti 1 trilijoną eurų investicijų kovos su klimato kaita veiksmams ir aplinkos tvarumui, o iki 2025 m. kovos su klimato kaita veiksmams ir aplinkos tvarumui skirti daugiau kaip 50 proc. EIB finansavimo. Pagal šį planą nuo 2021 m. pradžios visos naujos EIB grupės operacijos derinamos ir su Paryžiaus susitarimo tikslais ir principais.
2022 m. liepą patvirtintoje naujoje EIB skolinimo transporto sektoriui politikoje išdėstyti EIB prioritetai, pagal kuriuos remiamas transporto sektorius, atsižvelgiant į EIB grupės klimato banko veiksmų planą. Politikoje numatyti EIB investavimo prioritetai remiant naujų inovatyvių technologijų diegimą, taip pat brandžius, su Paryžiaus susitarimu suderintus, projektus, kurie yra svarbiausi siekiant sudaryti sąlygas transporto sektoriui mažinti taršą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti saugą ir saugumą, prieinamumą, ekologiškumą ir efektyvumą (SAGE).
Kalbant apie jūrų transportą, EIB visų pirma remia strateginę uostų infrastruktūros plėtrą, taip pat uostų skaitmenizavimą ir uostų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra atsakinga už Klaipėdos uosto – vieno didžiausių transporto mazgų Baltijos jūroje – infrastruktūros plėtrą ir saugią laivybą. Direkcija nuosekliai investuoja į krantinių modernizavimą, gilinimo darbus, uosto geležinkelių tinklą ir kitus projektus, užtikrinančius uosto konkurencingumą.
Didžiausi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ateities plėtros projektai apima naują 100 ha ploto konteinerių terminalą, jūrinių vėjo jėgainių įrengimo infrastruktūrą ir 17 metrų gylį uoste – didžiausią Baltijos jūroje reikalingą gylį. Per pastaruosius 12 metų krovos apimtis Klaipėdos uoste išaugo įspūdingais 63 % – nuo 27,9 mln. tonų 2009 m. iki 45,6 mln. tonų 2021 m.
KVJUD informacija
