2022.01.08 :: Pagarbos Bėgimas „Gyvybės Ir Mirties Keliu“

„Pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ – tai ir mūsų Laisvės bei pilietiškumo simbolis, įrodantis, kad gebame įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje padėkoti bei pagerbti tų, kurie paaukojo savo gyvybes už mūsų visų laisvę, atminimą,“ – šiais žodžiais bėgimo dalyvius pasveikino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Sausio 8 d. Vilniuje 30-ąjį kartą įvyko tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“. Laisvės gynėjams pagerbti skirtame renginyje šiais metais dalyvavo maždaug 4000 dalyvių iš Lietuvos ir 13 kitų valstybių – nuo tolimųjų Rytų iki Pietų Amerikos. 9-ių kilometrų atstumą Vilniaus gatvėmis nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto bėgo įvairaus amžiaus ir profesijų, vilniečių ir miesto svečių, kurie tokiu būdu pagerbė 1991 m. žuvusius Lietuvos Laisvės gynėjus. Kaip ir kasmet, tik mažesnės apimties grupėmis, šį maršrutą Vilniaus gatvėmis įveikė įvairių institucijų, organizacijų, švietimo įstaigų ar sporto klubų bėgikai iš Lietuvos ir užsienio. Visi finišą pasiekę bėgimo dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais. Taip pat po bėgimo „Geležinės valios“ skulptūrėle buvo apdovanoti geriausius fizinio pasirengimo rezultatus savo amžiaus grupėse pasiekę Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų kariai. Šiais metais jubiliejinis renginys organizuotas laikantis viruso plitimo prevencijai reikalingų apribojimų, todėl dalyvių skaičius – kiek daugiau nei dvigubai mažesnis, nei per paskutinį bėgimą 2020 metais. 2021 m. dėl karantino reikalavimų bendro renginio atsisakyta, tačiau buvo surengta nuotolinio bėgimo akcija, kurios metu bėgimo entuziastai norimą 9 kilometrų atstumą įveikė savarankiškai, savo pasirinktoje trasoje. Nuo 1992 m. organizuojamas pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ skirtas pagerbti Sausio 13-osios įvykių aukas – žmones, žuvusius 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirusius nuo sužalojimų, patirtų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Tai Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Stasys Mačiulskas, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. 1991 m. sausį Lietuva patyrė sovietų karinę agresiją, kurios metu tūkstančiai Lietuvos žmonių drąsiai gynė atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę. Dvasios stiprybe ir nenugalimu ryžtu beginkliai žmonės stojo prieš sovietų agresoriaus tankus ir automatus. Nuo sovietų agresoriaus žuvo 14 Lietuvos Laisvės gynėjų, šimtai jų buvo sužeista. Svarbiausia tomis dienomis buvo žmonių susitelkimas šio pavojaus akivaizdoje. Vienybės simboliu tapo Nepriklausomybės aikštė, kurioje prie laužų, daugelį dienų ir naktų budėjo iš visos Lietuvos atvykę žmonės. Kasmet Sausio 13-oji mena iškovotą pergalę už Lietuvos laisvę ir jos didvyrius – Laisvės gynėjus ir teikia tikėjimą Lietuvos ateitimi. Visa Lietuvos laisvės gynėjų dienos minėjimo programa Dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos 2022 metų Laisvės gynėjų dienos renginiai daugiausia vyks atvirose erdvėse laikantis visų saugumo priemonių. Rekomenduojame būti sąmoningiems ir įvertinti situaciją dėl galimybės dalyvauti viešuose renginiuose. Renginių transliacijas galite saugiai stebėti per Lietuvos nacionalinę televiziją. Nuotr. aut. A. Pliadis/KAM