Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje liepos 1–31 d. veiks paroda „Tarp objektyvo ir rašto: Onos Pajedaitės pasauliai“, skirta iškiliai kraštietei – fotomenininkei, publicistei, memuaristei Onai Pajedaitei (1925–2016), kurios 100-ąsias gimimo metines minime šiemet.
Biografinės nuotrupos
Prieš daugiau nei aštuonis dešimtmečius, 1925 metų liepos 7 dieną, Anykščių rajono Galvydžių kaime gimė pedagogė lituanistė, garsi fotomenininkė Ona Pajedaitė. 1944 m. baigusi Anykščių gimnaziją, 1945–1950 m. ji studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete lituanistiką, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos išsilavinimą. Studijų laikotarpis buvo pats sunkiausias, buvo suimti visi trys Onos broliai, 1948 metais gegužės 22 dieną į Sibirą ištremti tėvai, nors pačiai tremties pavyko išvengti. 1948–1975 m. O. Pajedaitė dirbo Vilniaus lengvosios pramonės technikume. Nuo 1963 m. O. Pajedaitė pradėjo fotografuoti, nuo 1970 m. nuolat fotografavo literatūrinius ir kultūrinius renginius. 1975 metais, pasitraukusi iš pedagoginio darbo, ji ėmėsi profesionalios fotografijos veiklos. Nuo pat pirmųjų savo pedagoginės veiklos metų (pačios autorės sudaryta nuotraukų bibliografija žymi, kad pirmosios nuotraukos pasirodė 1965 m.) autorė kruopščiai rinko visa, kas yra susiję su mūsų literatūros klasikais – fotoaparatu nešina lankėsi su jų vardais susijusiose vietose, muziejuose, sekė jų minėjimo iškilmes ir jubiliejus. Šiek tiek vėliau objektyvo taikiklis nukrypo ir į žinomiausius tuo metu kuriančius literatūros bei kultūros veikėjus – I. Simonaitytę, Just. Marcinkevičių, K. Šimonį, T. Vaičiūnienę, J. Avyžių, L. Noreiką, E. Mieželaitį, J. Mikelinską, B. Grincevičiūtę, vėliau, paskelbus Nepriklausomybę – B. Brazdžionį, K. Bradūną… Į literatūros vakarus ir Poezijos pavasarius, literatūros kūrinių pastatymus scenoje ir kitokius kultūrinio bei visuomeninio gyvenimo verpetus, kurie įtraukdavo rašytojus, poetus ir kitus kultūros veikėjus. Neilgai trukus jos pedagoginė ir kūrybinė aistra pramušė jos dėstomų literatūros pamokų ribas – nuotraukomis ėmė dalintis kiti lituanistai, jos imtos spausdinti periodikoje, ilgainiui atėjo laikas ir personalinėms parodoms. Pirmoji personalinė paroda surengta 1980metais.Paklausta, kodėl pradėjo fotografuoti, O. Pajedaitė atsakė, kad dirbdama pedagoge susidūrė su būtinybe turėti bent šiokių tokių vaizdinių priemonių, nes tuomet kabinetai buvo tušti ir nebuvę ką moksleiviams rodyti, todėl susibūrę lituanistai ėmė keliauti po rašytojų gyvenimo vietas, o ji viską fiksavusi ir pririnkusi ganėtinai medžiagos pamokoms bei padariusi visą ciklą aplankų pagrindiniams autoriams dėstyti.
Ryšys su gimtine
Jau daugelį metų gyvenanti sostinėje, Ona Pajedaitė su gimtine ryšių niekada nenutraukė, retkarčiais vis atvyksta pasidairyti po Anykščių kraštą. Atvyksta ne tuščiomis. 1982 metais fotomenininkė A. Vienuolio 100-ųjų gimimo metinių proga Anykščiams padovanojo 327 nuotraukas, kuriose užfiksuoti rašytojo ir jo aplinkos gyvenimo momentai. 1985 metais rugsėjo mėnesį vykusios Knygos šventės metu anykštėnai gavo dovanų dar 230 nuotraukų. Daugiau nei šešiasdešimties nuotraukų aplankas „Tarybų Lietuvos rašytojai“ saugomas Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriuje. 1988 metais rugpjūčio mėnesį Anykščių kultūros rūmuose buvo surengta Onos Pajedaitės fotografijų paroda „Senasis Lietuvos kaimas“. 2003 metais fotomenininkė su kitais iškiliais Lietuvos žmonėmis dalyvavo Svėdasų miestelio 500-ųjų metinių minėjime. Bibliotekos Kraštotyros skyriuje saugomos visos Onos Pajedaitės dovanotos nuotraukos, ir bibliotekos darbuotojos jas panaudoja rengdamos žymių rašytojų jubiliejinius minėjimus – Algimanto Baltakio, Antano Drilingos, Antano Vienuolio, Juozo Baltušio ir kitų rašytojų. Praėjusių metų Miesto šventės metu A. Baranausko aikštėje buvo surengta virtuali Onos Pajedaitės fotografijų paroda „Justinas Marcinkevičius“, kurios metu vaizdus ekrane lydėjo paties poeto skaitomos eilės.
2010 metais Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos fondams fotomenininkė padovanojo 75 egzempliorius spaudos leidinių su autografais – „Lietuvių rašytojų klasikai. A. Mickevičius“ (25 egz.), fotoalbumas „Justinas Marcinkevičius“ (25 egz.) ir 25 prisiminimų knygas „Viskas lengva!“
Gyvenimas, pašvęstas fotografijai.
Pirmoji svarbesnė personalinė fotomenininkės paroda, surengta 1980 metais, buvo skirta rašytojai Ievai Simonaitytei ir poetui Justinui Marcinkevičiui. Apie pažintį su rašytoja Ieva Simonaityte viename iš interviu O. Pajedaitė yra sakiusi:
– Ji mane mėgo. Ateina, būdavo, šeštadienis – rašinių stirtos ant stalo, – skambina rašytoja ir tokiu balsu, kad nedrįsk prieštarauti. Atskubu, o tada – pokalbiai, anekdotai, juokai iki antros trečios valandos. Nebepareisi namo. Turėjau jau ten ir savo lovą, plačius marškinius… Taip. Mes sutarėm. Bet I. Simonaitytei laiką leidžiant lovoje, reikėjo tikros globos. Visada kas nors jai padėdavo. Dažnai ir neįtikdavo. Aš turėjau daug skaidrių iš kelionių, tai atsinešu, rodau, pasakoju, komentuojam, juokiamės. Simonaitytė domėjosi geografija, kelionėm, tolimais kraštais… Atsinešu aplankus literatūros klasikų, rodau Baranausko, Maironio, Vaižganto nuotraukas, pasakoju biografijas – labai atidžiai klausosi. Paskui ji pasakoja apie savo susitikimus su rašytojais, įdomius gyvenime nutikimus, savo jaunystę… Man Dievas nedavė tokio akies aštrumo, įžvalgumo, o jos prisiminimai buvo tokie ryškūs, sodrūs, pilni gyvybės. O! Rašytoja mokėjo pasakot – su ekspresijom, įsijautimu – puiki artistė. Tikras mažasis teatras.
Iš šio šilto bendravimo, anot pačios autorės, gavosi ne tik paroda, bet ir fotoalbumas „Ji buvo Simonaitytė“, kuriame perteikta ne tik oficiali, bet ir kasdieniška Ievos Simonaitytės gyvenimo pusė. Pirmas leidinys (1988) – didelio formato, su prisiminimais, 300 nuotraukų, tarp jų – pluoštas spalvotų. Antras leidinys (1997) geresnės poligrafijos, bet kuklesnės apimties. Už leidinį ,,Ji buvo Simonaitytė“ O. Pajedaitė 1990 metais buvo apdovanota I. Simonaitytės premija.
Fotonuotraukų paroda ,,Justinas Marcinkevičius“ taip pat „išaugo” į fotoalbumą „Mano Marcinkevičius“, į kurį sudėtas visas poeto gyvenimas – įvairus mąstančio, ieškančio, kuriančio žmogaus gyvenimas, jo šeima, giminės, vaikaičiai – ir namuose, ir gimtinėje… Rašytojų klube Vilniuje 2010 metais buvo surengta dar viena fotomenininkės Onos Pajedaitės fotografijų paroda, skirta poeto Justino Marcinkevičiaus 80-mečiui, kurioje eksponuojama kelios dešimtys kadrų, kuriuose užfiksuotas beveik visas poetinis šio Lietuvos dainiaus gyvenimas.
1981–1990 metais fotomenininkė surengė parodas: „Juozas Baltušis”, ,,Beatričė Grincevičiūtė“, ,,Jonas Mikelinskas“, ,,Paulius Širvys“, ,,Antanas Vienuolis”, ,,Antanas Jonynas “, ,,Scenos meistrai“, ,,Etnografinis Lietuvos kaimas“, ,,Eduardas Mieželaitis“, ,,Albinas Bernotas“, ,,Vincas Krėvė“, ,,Laimonas Noreika“, ,,Eugenijus Matuzevičius“, ,,Maironis“, ,,Susitikimai“, ,,Vincas Kudirka“, ,,Vydūnas“, ,,Kristijonas Donelaitis“, ,,Jonas Graičiūnas“, ,,Mūsų svečiai“, ,,Jonas Biliūnas”, ,,Juozas Tumas-Vaižgantas”, ,,Vincas Mykolaitis-Putinas“, ,,Antanas Baranauskas”, ,,Simonas Daukantas“, ,,Bernardas Brazdžionis ir Kazys Bradūnas“, „Adomas Mickevičius“, paroda ,,Adomas Mickevičius“ Varšuvos A. Mickevičiaus muziejuje. Nuotraukose užfiksuotos garsių žmonių gyvenimo akimirkos – tarsi metraštis, pasakojantis kiekvieno iš personažų ilgą gyvenimo kelią, kuriuo buvo eita ne vieną dešimtmetį.
Svarbiausi fotomenininkės Onos Pajedaitės darbai – literatūrinės vietos ir rašytojų portretai, kurie buvo eksponuojami ne tik personalinėse parodose, bet suguldyti ir į fotoalbumus. Nuo 1980 metų buvo surengta apie 50 teminių parodų, kurios buvo eksponuotos apie 180 kartų. Jos asmeniniame archyve sukaupta ir sutvarkyta 65 tūkst. negatyvų.
Ona Pajedaitė apie savo pomėgį
– Kas mane vertė rengti parodas apie Donelaitį, Daukantą, Baranauską, Mickevičių, Kudirką, Maironį, Vydūną, Vaižgantą, Biliūną, Putiną? Apie mano laikmečio rašytojus: Simonaitytę, Baltušį, Marcinkevičių, Mieželaitį, Mikelinską, Brazdžionį, Bradūną? Apie Laimoną Noreiką, Beatričę Grincevičiūtę ir kitus menininkus? Nežinau. Niekas neprašė, niekas neragino, net Rašytojų sąjunga. Ir, žinoma, niekas tuo metu nemokėjo. Rengiau, nes norėjau rengti. Būna malonių dalykų, kurie traukia, kuriems negaila nei laiko, nei energijos. Kaip tą visa pavadinti? Gal tai – m e i l ė – Lietuvai, jos žmonėms, jos kultūrai. Su pagarba artinausi prie klasikų, kurie ant savo pečių išnešė užguitą, nuskriaustą, carizmo nualintą Lietuvą. Daukantas, Baranauskas, Kudirka, Maironis – kokie vardai? Kokia jėga? Mūsų didieji šviesuoliai, dvasios galiūnai. Jų gyvenimas buvo skirtas ne turtams krauti, o laisvei, Tėvynės gerovei, žmogaus dvasios stiprinimui. Pasipriešinimas priespaudai, melui, ištižimui, savanaudiškumui. Jie jautė atsakomybę už tautos likimą ir tą dailiai į knygas sudėjo. Per mažai juos prisimename, per mažai gerbiame, per mažai apie juos žinome. O aš tuo metu norėjau, kad žmonės, atėję į jubiliejinį vakarą, išsineštų ne tik prasmingų žodžių, bet ir vaizdinį rašytojo gyvenimo paveikslą. ( Bernardinai lt. 2006-06-06 )
LEAD Technologies Inc. V1.01 Fotomenininkės gyvenimo moto – ką sumanei, viską įvykdyk. Paskutinis jos didelis darbas – 2009 metais išleista knyga „Viską lengvai“. Knygoje – autorės gyvenimo kelias: vaikystės prisiminimai, mokymosi ir studijų metai, pedagoginis darbas, veiklos ir pomėgiai, susitikimai ir kelionės, susižavėjimai ir netektys…
O. Pajedaitė yra pirmoji lietuvių fotomenininkė, kuri sutvarkė savo kūrybos archyvą, sudarė ir išleido savo fotodarbų sąvadą ,,Nuotraukų bibliografija. Ona Pajedaitė“ (2003 m.).
Dalina RUPINSKIENĖ
Šaltiniai:
Šaltinis: Nyksciai
