Moterys nori būti gražios ir mylimos. Tai suprantama. Tačiau neaišku kodėl daugybė apie meilę svajojančių moterų pradeda nuo apgaulės.
Matau moteris, jaunas ir senas, kiekvieną savaip gražią. Matau, kaip jos nepriima savo natūralaus patrauklumo ir kaip įmanydamos bando save pakeisti, kažkaip savotiškai suvokdamos grožį.
Garbanoja plaukus, dažo veidus, apnuogina kojas. Net nesuvokdamos, kad tokiu būdu iš dalies apvagia gamtos duotą grožį, tampa vienodomis kaip standartinės barbės Mis Visata konkurse, kurios traukia tokius pat vienodus kenus trumpam poravimosi žaidimui, kuris visada baigiasi nusivylimu.
Visata tau neatsiųs princo, jeigu pati negali būti princese neapgaudinėdama.
Jei iš visų jėgų stengiesi atrodyti kaip modelis – pasigausi tokį pat narcizą, užsikelsi sijoną – pėdkelnėmis užkibsi už nupenėjusio gražių mergaičių mėgėjo, nueisi į naktinį klubą („mėsos turgų“) – pigiai suderėsi su vienkartiniu medžiotoju, bandysi atrodyti jaunesne – įsivaikinsi infantilų berniuką, norėsi manipuliuoti – užsirausi ant tokio pat gudruolio ar paprasčiausio kvailio ir vėl verksi į pagalvę, kad pasaulyje nebeliko normalių vyrų. Nebandyk gudrauti ir pasaulis neironizuos atgal.
Apgaulė – per stiprus žodis, už jo slypi paprasčiausia baimė pasirodyti negražia. Štai jums dovana: negražių moterų nėra. Aš nebuvau sutikęs. Yra tik tie, kas bando mus tuo įtikinti.
Aš negraži, tad pažiūrėk kaip pasidažiau lūpas, blakstienas, kaip pagilinau iškirptę ir atidengiau šlaunį. Nieko kito manyje nėra, tad visas dėmesys į ekraną: o ten ryški reklama, už kurios tik laidai ir dulkės.
Mano susidomėjimas moterimi niekada neprasidės nuo veido. Mano susijaudinimo nelemia jos kūnas, juolab apnuogintas. Tai neįdomu, ne laiku ir ne vietoje. Potraukis užgimsta daug giliau, traukia vidinė šviesa, kurios šaltinis jaučiamas kažkur moters pilve.
Vyras įsimylį laukinę gamtą, moters prigimtį, o veidu ir kūnu žavisi jau vėliau.
Poetai, aprašantys liekną kūną, putlias lūpas ir ilgas blakstienas paprasčiausiai apibūdina šios šviesos atspindį ant moters kūno. Įsimylėjęs vyras vienodai dievins tiek lieknumą, tiek stambumą ir pats stebėsis kaip žlunga jo iš anksto sukurti negyvi grožio standartai: oho, buvau tikras, kad ji ne mano skonio.
Man pati gražiausia yra besilaukianti moteris. Jai nerūpi išorė, jos mintys yra viduje, vaike, visas jos gyvenimas nukreiptas į vidų. Ji savęs klauso, glosto pilvą, žengia lėtai ir kartais taip žavingai nerangiai. Ji suvokia dovaną ir tiesiog švyti moteriškumu. Vyrai keičiasi pamatę nėščią moterį, tampa stipresniais, kilnesniais. To nepaslėpsi ir tai labai gražu.
Mano mėgstamiausia moters kūno dalis – pilvas. Minkšta, kiek apvali paslaptinga kalvelė, slepianti begalę lobių. Čia yra moters pradžia, jos stiprybė ir trauka. Ne veltui įvairios moterų praktikos yra susijusios su įtampos pilve paleidimu, pilvo šokiu, kvėpavimu pilvu ir taip toliau.
Subrendusi moteris sukuria poliškumą ir pritraukia brandžią vyrišką energiją.
Mes, vyrai, grožį suvokiame ne tik akimis. Tai būtų pernelyg nuobodu. Skanuojame kiekvieną judesį: galvos pasukimą, eiseną, kelių padėtį sėdint, balsą. Jaučiame graciją. Jos neįmanoma nukopijuoti, nusipirkti, išmokti iš modelių, kurios tarp kitko, sėkmingai įvaldė manieras, bet ne graciją. Gracija yra unikali, ja apdovanota kiekviena moteris, tačiau ji gali tūnoti užrakinta po kietu pilvu, karčiais įsitikinimais.
Sėdžiu kavinėje ir stebiu moteris aplink. Apie šimtą labai ir nelabai gražių, gerai ir neskoningai apsirengusių, su makiažu ir be, kalbančių cypiančių ar prikimusiu balsu. Tai paprasta kavinė, visos sėdi su draugėmis ir gurkšnoja kapučino. Jos natūralios. Berlyne moterys apskritai nelinkusios apsimetinėti.
Nukreipiu žvilgsnį į bet kurią, sulieju fokusą, žvelgiu kažkur pro išorę, manieringumą, charakterį.
Ir štai atsiranda ji: graži moteris. Pradedu jausti jos patrauklumą, išskirtinę vertę, švelnumą ir gylį. Suprantu, kad jeigu žiūrėti ir matyti ją tokią, galima įsimylėti bet kurią. Kuo mažiau slepiasi, tuo lengviau įsimylėti.
Moteriai yra paprasčiau nei vyrui – jai nereikia tapti kažkuo, jai pakanka tiesiog būti. Ir ji jau yra graži ir pakankama. Vyrai yra vienaląsčiai, bet tik iš pirmo žvilgsnio – mes pasimauname ant to, ką matome, bet vertiname visiškai ką kitą. Vyras vis tiek atras, išskirs, iššifruos jūsų grožį, jeigu jo nepainioti ir netrukdyti.
Kiekvienam grožiui atsiras mylintis gerbėjas, poetas ar princas, kaip norite. Nereikia jo demonstruoti ir iškraipyti. Užtenka tiesiog būti.
