Nuovargis arba kitaip – energijos trūkumas, veikiantis mūsų aktyvumą – jau yra vadinamas viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės epidemijų. Šį fizinio ir dvasinio sunkumo jausmą neretai sukelia įtempta protinė ar fizinė veikla, streso kupina aplinka ir kiti dirgikliai, tačiau kartais tai gali būti sveikatos problemų simptomas. Ne visuomet lengva ne tik pačiam žmogui, bet ir gydytojams atpažinti, kokia yra tikroji nuovargio priežastis – ar silpnumo jausmą sukėlė pervargimas, ar tai organizmo signalas?
Šalies gydytojai ir mokslininkai, suburti Vilniaus universiteto ir Nacionalinės sanatorijų asociacijos, jau ne vienerius metus gilinasi, kaip žmonėms padėti suprasti ir įveikti nuovargio jausmą, kaip poilsį derinti su sveikatinimo, ligų prevencijos procedūromis ir atidžia diagnostika. Gydytojai įspėja: numoti ranka į nuovargio jausmą nevalia ir kartais vien poilsio neužtenka, kad atsigautumėm, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus.
Ūmus ir lėtinis nuovargis
Kalbėdama medicininės reabilitacijos ir kurortologijos konferencijoje Druskininkuose, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja dr. Svetlana Lenickienė (nuotraukoje) kreipėsi į gydytojus prašydama rimtai vertinti pacientų nusiskundimus dėl nuolatinio nuovargio, net jei atlikti bendrieji tyrimai neparodo kažko įtartino. Pasak gydytojos, nuovargis sudaro apie 5-10 proc. pirminės sveikatos priežiūros skundų.
„Ūmus nuovargis paprastai pasireiškia sveikiems žmonėms ir yra suvokiamas kaip normali apsauginė organizmo funkcija. Jis pasireiškia greitai, trunka trumpai ir dažnai yra susijęs su viena konkrečia priežastimi. Po poilsio, fizinio krūvio ar suvaldžius stresą ūmus nuovargis paprastai sumažėja ir turi nedidelį arba minimalų poveikį kasdienei veiklai ar gyvenimo kokybei. Tuo tarpu lėtinis nuovargis sergančiajam prasideda netikėtai, bet tęsiasi ilgą laiką, o jo atsiradimą veikia daug faktorių. Nuolatinis lėtinis nuovargis nustatomas tuomet, kai užeinantys nuovargio laikotarpiai su pertraukomis trunka ilgiau nei šešis mėnesius ir daugiau nei 50 proc. dienų (t.y. kai per 180 dienų žmogus nuovargį jaučia 90 dienų ir ilgiau). Tokio nuovargio dažniausiai nepavyksta sumažinti įprastomis atsigavimo ir poilsio priemonėmis. Lėtinis nuovargis neigiamai ir reikšmingai veikia kasdienę veiklą ir asmens gyvenimo kokybę. Tačiau dėl to, kad nuovargio jausmą patiria kiekvienas asmuo, svarbu atskirti normalų nuovargį nuo patologinio“, – teigia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja dr. S. Lenickienė.
Nepageidaujamos priežastys ir pasekmės
Fizinio silpnumo jausmas ir apatija gali išduoti slypinčią ne vieną ligą. Nuovargio jausmas būdingas sergant anemija, taip pat sąnarių uždegimų metu, jis gali būti dėl sutrikusios skydliaukės veiklos ar antinksčių hormonų funkcijos. Nuovargis taip pat lydi ir infekcinius susirgimus, gali išduoti apie širdies nepakankamumą, lėtines, autoimunines ir net onkologines ligas.
Viena skaudžiausių užsitęsusio nuovargio pasekmių – pradingusi motyvacija imtis bet kokios veiklos. Dėl to kylantis nusivylimas veda į depresiją ir atima ne tik gyvenimo džiaugsmą, bet ir gebėjimą priimti naudingus sprendimus, kurie galėtų kažką pakeisti. Taip žmogus patenka į uždarą ratą, lydimą fizinio ir dvasinio silpnumo, mažėjančio fizinio ir intelektinio aktyvumo, dėl kurio pakeisti vis blogėjančią savijautą pasidaro dar sunkiau.
Būtent todėl norint įveikti nuovargio pinkles reikia kreiptis pagalbos ir imtis gydymo bet kuriuo atveju, net ir dar nenustačius tikslios diagnozės ir nuovargio priežasčių. Kurortologija ir sveikatos atstatymas padeda palaikyti žmogaus stiprybę ir atsparumą nusivylimui.
Pasak medicinos profesoriaus dr. Juliaus Ptašeko, vieno iš Paliešiaus fizinio krūvio terapijos klinikos įkūrėjų, atskira lėtinio nuovargio sukeliama problema yra perdegimo sindromas. Šis sutrikimas apima ne tik atskirų organų bei organizmo sistemų funkcijos sutrikimus (virškinimo, nervų sistemos, širdies – kraujagyslių sistemos ir kt.), bet gali sukelti ir sisteminę pažaidą – konkrečią ligą, pvz. širdies aritmijas, cukrinį diabetą. Tokio perdegimo sindromo gydymas reikalauja suderinto visos specialistų komandos darbo ir geriausiai vyksta holistinėje aplinkoje, kai tiek gydoma, tiek mokoma, taip formuojant harmonijos jausmą pozityvioje emocinėje aplinkoje.
Kaip gydomas nuovargis?
Vienas didžiausių sunkumų yra tai, kad nuovargis tiek sveikam, tiek ir sveikatos sutrikimų turinčiam žmogui nepraeina savaime. Visiems, kenčiantiems nuovargį, labai svarbi yra ir nemedikamentinė pagalba – poilsis ir reabilitacija sanatorijoje arba SPA. Čia dirbantys specialistai parinks tinkamą procedūrų programą ir tausojančias veiklas, padedančias organizmui atsistatyti.
„Neretai pastebime, kad žmonės, turintys aktyvų gyvenimo būdą, daug veiklų ir iš esmės nesiskundžiantys žymiais sveikatos sutrikimais, važiuodami pailsėti išsigąsta žodžio „gydymas“ ir nenori atostogų pradėti nuo gydytojo konsultacijos. Tačiau jei gyvename streso kupinoje aplinkoje ir esame ne juokais pavargę, vien nieko neveikimo arba malonių pramogų geram, efektyviam poilsiui nebepakanka. Kartais net nutinka taip, kad žmonės po atostogų grįžta dar labiau pavargę. Todėl norime padrąsinti žmones domėtis kurortologija ir planuoti savo poilsį su profesionalia pagalba“, – teigia Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų vykdančioji direktorė Lina Nosevič.
Pasak L. Nosevič, specialistai gali patarti, kurios procedūros padės atpalaiduoti įsitempusius raumenis, pagerins kraujotaką, kvėpavimą ir kitas organizmo funkcijas. Todėl viešnagę bet kurioje sanatorijoje ar sveikatinimo įstaigoje, pavyzdžiui, Druskininkuose, Birštone, Palangoje verta pradėti nuo konsultacijos pas gydytoją reabitologą ar kurortologą. Fizinės medicinos ir reabilitacijos konsultacijos metu įvertinama sveikatos būklė, sudaroma individuali reabilitacijos programa, stebimas reabilitacijos efektyvumas. Gydytojas ne tik padeda grįžti į įprastą gyvenimą po ligos, bet konsultuoja, kaip efektyviau sustiprinti sveikatą, atstatyti organizmą po traumų, operacijų, ar tiesiog po didelio darbo krūvio ar patirto streso.
Pavyzdžiui, žmonėms, turintiems aukštesnį kraujo spaudimą, gali būti tinkamos vienos procedūros, turintiems kitų nusiskundimų ar poreikių – kitos. Kineziterapeutai parinks tausojančius mankštos pratimus, patars kokia fizinė veikla tinkamiausia. Yra paslaugų, rekomenduojamų ir vaikams arba visai šeimai. Toks sąmoningas, apgalvotas sveikatos stiprinimas ir dėmesys kūno bei emocinei sveikatai ilgainiui padeda išsiugdyti sveiko poilsio įpročius ir prie nuovargio būklės nebesugrįžti.
Sveikatos stiprinimo būdai
Įveikti nuovargį svarbu ne tik dėl geresnės savijautos ir gyvenimo kokybės. Mokslininkai yra įrodę, kad sveikas ir laimingas gyvenimo būdas kartu prailgina ir žmogaus amžių.
Vilniaus universiteto profesorius, sporto mokslininkas Albertas Skurvydas, apžvelgdamas naujausias mokslu grįstas tendencijas apie tai, kas padeda siekti ilgaamžiškumo, išskyrė dešimt svarbiausių faktorių. Tarp jų: fizinis aktyvumas, sąmoningas kognityvinis aktyvumas ir proto treniravimas, sveikas maistas ir protingas kalorijų apribojimas, pilnavertis miegas, aplinkos įvairovė, probiotikai, stresą mažinančios veiklos, kūno grūdinimas ir lankymasis pirtyje bei pozityvus ir prasmingas požiūris į gyvenimą. Prof. A. Skurvydas atkreipia dėmesį, kad išsivysčiusiose šalyse visuomenės vis labiau sensta ir kokybiškas gyvenimas vyresniame amžiuje priklauso ne tik nuo tobulėjančios medicinos, bet ir nuo paties žmogaus dedamų pastangų.
Tarp išvardintų ilgaamžiškumo faktorių atskiro dėmesio verta miego trukmė bei kokybė. „SPA Vilnius“ generalinis direktorius ir gydytojas kardiologas Rokas Navickas atkreipia dėmesį į miego tyrimų rezultatus. Nacionalinė JAV miego organizacija nustatė, kad 63 proc. amerikiečių teigia per savaitę miegantys nepakankamai, o 60 proc. prisipažįsta kiekvieną arba beveik kiekvieną naktį patiriantys miego sunkumų. Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, 35 proc. suaugusiųjų JAV teigia per naktį miegantys mažiau nei rekomenduojamas 7 valandas. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresija šiandien yra pagrindinė negalios priežastis visame pasaulyje, o būtent nuovargis yra dažnas depresijos simptomas.
„Mokslas tvirtina, jog nuovargis dažnu atveju pradingsta po gero, kokybiško miego, tačiau užsitęsęs ilgainiui neleidžia žmogui susikaupti, džiaugtis ar net ištvermingai sportuoti. Tuo tarpu paprasti, be reikalo „nurašomi“ dalykai, tokie kaip kokybiškos pertraukėlės, poilsio ir darbo rėžimas ar tiesiog kokybiškas laikas su artimais draugais gali padėti išvengti sumažėjusio darbingumo ar slegiančios nuovargio naštos“, – teigia R. Navickas.
Lietuvoje turime natūralius sveikatinimo lobynus
Gera žinia – tai, kad norint stiprinti sveikatą nebūtina važiuoti kus nors toli. L. Nosevič primena, kad Lietuvos kurortai turi visas galimybes sveikatos stiprinimui ir ligų prevencijai išnaudoti ne tik specialistų žinias, bet ir gamtinius išteklius, naudojamus sanatorinio kurortinio gydymo, reabilitacijos ir SPA procedūrų programose.
Druskininkai ir Birštonas yra balneologiniai kurortai, kuriuose trykšta natūralūs gydomojo mineralinio vandens šaltiniai, taip pat kasamas gydomasis durpinis purvas. Gydomųjų savybių turi ir joduotas pajūrio oras, pušynai, lauko gėlių kvapai. Nustebsite, tačiau net ir nuostabūs vaizdai pro langą ar buvimas švariame ore gamtoje daro stiprų teigiamą poveikį mūsų sveikatai, tad svarbu nepamiršti ir vertinti tai, ką turime arčiausiai mūsų.
Šaltinis: Nyksciai
