Aplinkos ministerija pastebi, kad nemažai daliai gyventojų, apsirūpinančių vandeniu ir tvarkančių nuotekas individualiai, dažnai kyla abejonių ir neaiškumų, trūksta informacijos, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Parengėme atsakymus į dažniausiai pasitaikančius klausimus.
Ar galiu naudotis lauko tualetu?
Taip. Nei lauko tualetai, nei kiti nuotekų tvarkymo įrenginiai nėra draudžiami eksploatuoti, jei yra tinkamai prižiūrimi, neteršiama aplinka ir nepažeidžiami nustatyti reikalavimai. Gali būti naudojami tik tie individualūs nuotekų valymo įrenginiai, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki Nuotekų tvarkymo reglamente arba taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų keliamų reikalavimų. Nuotekų sukaupimo rezervuarams taikomi reikalavimai nustatyti Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše.
Ar geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi pareigą už savo lėšas įrengti individualius nuotekų įrenginius?
Ne, tokia pareiga nėra nustatyta. Savivaldybių institucijos turi siekti, kad visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Planuodamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų plėtrą ir, siekdamos investicijų ekonominio efektyvumo, kartu su viešaisiais geriamojo vandens tiekėjais ir nuotekų tvarkytojais savivaldybės gali pasirinkti, kokie techniniai sprendiniai (centralizuotosios, grupinės ar individualios sistemos) bus naudojami, tačiau geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai neprivalo savo lėšomis įrengti individualių nuotekų tvarkymo įrenginių.
Kaip turi būti prižiūrimi individualūs nuotekų tvarkymo įrenginiai?
Nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų, ir asmenų, individualiai tvarkančių nuotekas, teisės ir pareigos yra įtvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Jis numato, kad asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas privalo užtikrinti naudojamų individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.
Jie privalo sudaryti viešąją sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius. Taip pat turi sudaryti sutartį dėl individualių nuotekų valymo ar kaupimo įrenginių priežiūros su nuotekų valymo ir kaupimo įrenginius prižiūrinčiu asmeniu, sudariusiu ir turinčiu galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.
Individualiai tvarkantys nuotekas gyventojai gali atiduoti nuotekas ir nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) tik geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytam nuotekas transportuojančiam asmeniui arba individualiųjų nuotekų valymo ir kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiam asmeniui, sudariusiam ir turinčiam galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.
Kokius reikalavimus turi atitikti individuali nuotekų surinkimo sistema?
Asmenų, individualiai tvarkančių nuotekas ir prižiūrinčių individualiųjų nuotekų valymo įrenginius, nuotekų surinkimo sistema turi atitikti bendruosius reikalavimus. Pirmiausia ji turi atitikti planuojamų tvarkyti nuotekų kiekybines ir kokybines charakteristikas. Taip pat turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą. Prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose.
Individualiųjų nuotekų turėtojas privalo sekti nuotekų kaupimo rezervuaro prisipildymą ir laiku atiduoti nuotekas ir nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytam nuotekas transportuojančiam asmeniui.
Jeigu nuotekų valymo įrenginių savininkas yra fizinis asmuo (pavyzdžiui, vienbučio gyvenamojo), jis turi turėti įrenginių tiekėjo arba projektuotojo pažymą apie jam suteiktas žinias (kvalifikaciją), reikalingas įrenginio eksploatacijai, ir eksploatacijos tvarkos aprašą (taisykles ar pan.) arba sutartį su nuotekų valymo įrenginius eksploatuoti reikalingą kvalifikaciją turinčiu asmeniu.
Primename, kad bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis, draudžiama.
Kokia atsakomybė gresia už netinkamai tvarkomas nuotekas?
Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta, kad į aplinką gali būti išleidžiamos tik tinkamai sutvarkytos ir išvalytos nuotekos, atitinkančios jame nurodytus normatyvus. Už aplinkos teršimą nuotekomis taikomos nuobaudos. Administracinių nusižengimų kodekso 246 str. nustato, kad fiziniams asmenims už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant, leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas, pirmą kartą taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų, padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 300 iki 1150 eurų.
Ar teisės aktai leidžia vandenį išgauti asmeninėmis vandens tiekimo sistemomis?
Jeigu individualiai apsirūpindamas geriamuoju vandeniu gyventojas nepažeidžia teisės aktų, tai nedraudžiama. Geriamojo vandens ėmimą savo poreikiams asmeniniame namų ūkyje iš šachtinių šulinių ar vandens gręžinių organizuoja patys vandens vartotojai. Jie savo iniciatyva ir lėšomis įsirengia vandens tiekimo įrenginius ir patys atsako už jo kokybę. Asmenys, laisvai ar su leidimais naudojantys vandens išteklius, apsirūpindami geriamuoju vandeniu, privalo saugoti vandens šaltinius nuo teršimo.
Žemės gelmių įstatyme numatyta, kad leidimo naudoti požeminio vandens išteklius nereikia, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį. Taip pat numatyta išimtis žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, išskyrus vykdantiems žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, jiems leidimo nereikia, jei išgauna mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.
Visais kitais atvejais leidimas naudoti požeminio vandens išteklius reikalingas. Jį išduoda Lietuvos geologijos tarnyba, pagal šiuos teisės aktų nuostatus. Jei reikalingas leidimas, privalu mokėti mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius, tarifus rasite čia (žr. 2 priedą).
Įrengiant ir eksploatuojant geriamojo vandens individualaus tiekimo sistemas, turi būti laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos apraše nurodyta, kad aplink individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu skirtą gręžinį nustatoma 3 metrų vandenvietės apsaugos zona (VAZ), kurioje draudžiama bet kokia su vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu nesusijusi veikla. Kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas, VAZ nustatoma priklausomai nuo vandenvietės grupės ir nuo planuojamo išgauti išteklių kiekio.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nuo gegužės 1 d. visi gyventojai, kurie naudojasi gręžiniais, neįregistruotais Žemės gelmių registre ar šiame registre nėra atnaujinę duomenų apie gręžinio savininką, gali pradėti gręžinių įteisinimo procedūras. Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas patvirtina laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, kuri suteikia galimybę įteisinti gręžinį, susitvarkyti nuosavybės ir kitus dokumentus, atleidžiant savininką nuo sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros. Daugiau informacijos rasite čia
Teko girdėti, kad kuriama Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS). Kam ji skirta?
Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) tikslas – optimizuoti visų individualaus nuotekų tvarkymo būdų proecesų stebėseną ir kontrolę nuo individualaus įrenginio pastatymo iki jo galimo demontavimo. Pradėjus veikti sistemai, duomenys apie individualias nuotekų tvarkymo sistemas bus nuolat atnaujinami ir tikslinami. NTIS bus skirta savivaldybėms, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnams, visiems vandentvarkos sektoriaus dalyviams. Ji palengvins vandens telkinių būklės stebėjimą, padės automatizuoti informacijos teikimo, kontrolės procesus, padidins procesų skaidrumą. Šiuo metu NTIS kuriama ir diegiama. Numatoma, kad sistema pradės veikti 2023 m. viduryje, o bandomoji jos versija turėtų būti parengta iki 2022 m. pabaigos. Projektas finansuojamas ES lėšomis.
