Šiuo metu Izraelyje veikia net 56 gabių vaikų ugdymo ir identifikavimo centrai. Lietuvoje tokių kol kas tik du – Kaune ir Vilniuje. Vis dėlto prof. dr. Roza Leikin, Haifos (Izraelis) universiteto Švietimo fakulteto matematikos ir gabių vaikų ugdymo profesorė, sako, kad Lietuva juda tinkama linkme ir palyginti greitai gali tikėtis pirmųjų daromo įdirbio rezultatų. Tiesa, pirmiausia, jos teigimu, svarbu išmokti pastebėti gabius vaikus ir sukurti valstybėje sistemą, kuri jiems padėtų realizuoti turimą potencialą.
Kodėl svarbu atrasti gabius vaikus?
Pasaulyje pripažinta gabių vaikų ugdymo ekspertė praeitą savaitę lankėsi Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto gabių vaikų centre „Gifted“, kur Lietuvos mokytojams kartu su kitomis užsienio švietimo ekspertėmis vedė dirbtuves „Gabių vaikų ugdymas: Izraelio patirtis“. Anot profesorės, ji buvo maloniai nustebinta gausaus Lietuvos mokytojų dalyvavimo, rodomos motyvacijos ir noro tobulėti.
„Mokytojai – labai svarbi sistemos, padedančios gabiems vaikams, dalis, todėl smagu, kad Lietuvoje yra tiek norinčių geriau suprasti gabių vaikų ugdymo iššūkius ir galimybes. Praktika rodo, kad tikrai ne visi mokytojai nori dirbti su gabiais vaikais, mat tai reikalauja papildomų pastangų ir drąsos pripažinti, kad ne viską žinai“, – sakė dr. R. Leikin.
Jos teigimu, neretai nutinka taip, kad gabus vaikas mokykloje ima nuobodžiauti, nes negauna pakankamai iššūkių. Šalyse, kur neišvystyta gabių vaikų ugdymo sistema, išskirtiniais gebėjimais pasižymintys vaikai gana dažnai paliekami dirbti savarankiškai ir džiaugiamasi, kad jie nereikalauja daug dėmesio.
„Tai toli gražu ne pats geriausias būdas ugdyti talentą. Gabūs vaikai kaip tik reikalauja daugiau dėmesio, nes jų noras ir gebėjimas augti yra gerokai didesni už bendraamžių. Aišku, dėmesio reikia ir tiems, kam sekasi sunkiau, bet užmiršti gabiųjų nereikėtų ne tik dėl jų pačių gerovės, bet ir potencialo, kurį tokiu atveju galimai praranda visuomenė ir šalis“, – nurodė Haifos universiteto profesorė.
Pasak jos, kalbant apie gabius vaikus būtina matyti asmeninį ir socialinį lygmenį. Pirmuoju atveju, gabus, bet savęs nerealizuojantis vaikas taps nelaimingas, o laimė ir pilnatvė yra labai svarbi kiekvieno sėkmingo žmogaus sudedamoji gyvenimo dalis. Žvelgiant iš socialinės perspektyvos, nerealizuotas gabaus vaiko potencialas konvertuojamas į nepasiektus mokslinius ir technologinius proveržius, kurie galėtų duoti naudos visuomenei, valstybei ar net visam pasauliui.
„Valstybės turtus vis dar neretai matuoja naftos atsargomis, išgaunamomis dujomis ar brangakmeniais, bet man atrodo, kad pats brangiausias ir svarbiausias kiekvienos valstybės išteklius – žmogaus protas. Talentai gali padėti auginti technologijas eksponentiniu greičiu, pasiekti proveržio medicinoje, rasti naujų sprendimų seniai sprendžiamoms problemoms, įkvėpti naują požiūrį į technologinius ir teorinius iššūkius. Pavyzdžiui, modernioji genetika, suformuota prieš pusšimtį metų, sukėlė revoliuciją daugelyje sričių – kriminologijoje, sveikatos profilaktikoje ir kitur“, – vardijo dr. R. Leikin.
Būtent ilgametis Izraelio investavimas į gabių vaikų ugdymą padėjo šiai valstybei tapti vienu iš pasaulinių inovacijų centrų. Šalies pasiekimus galima lengvai įvertinti pažvelgus į Nobelio premijos laureatų sąrašą. Nuo 2002 m. Izraelio mokslininkai jų pelnė net 9.
Ar jūsų vaikas gabus?
Paklausta, kaip tėvai galėtų prisidėti prie gabių vaikų ugdymo, profesorė tikino, kad pirmiausia jie turėtų išmokti domėtis savo vaikų ugdymu ir suvokti, kad tiek sunkumų patiriantis, tiek ir gabus vaikas reikalauja papildomo dėmesio.
„Kai kalbame apie vaikų ugdymą, turime nepamiršti, kad reikia rūpintis ir tėvų ugdymu. Jie taip pat turi suprasti vaikų ugdymo niuansus ir žinoti būdus, kurie gali padėti susidoroti su kylančiais sunkumais. Sakyčiau, paskaitos ar net laidos televizijoje, skirtos ugdyti tėvų suvokimą ir padedančios priartinti juos prie vaikų ugdymo, būtų labai naudingas įrankis“, – sakė dr. R. Leikin.
Savo vaikų ugdymu besidomintys ir tam pakankamai dėmesio skiriantys tėvai, norintys sužinoti, ar jų atžalų potencialas yra didesnis, anot profesorės, turėtų atkreipti dėmesį į vaiko loginį mąstymą ir ankstyvą gebėjimų vystymąsi.
„Tėvai turėtų įvertinti, ar vaikas pradėjo skaityti arba skaičiuoti gerokai anksčiau, ar jis samprotauja pažangiau nei bendraamžiai. Toks atotrūkis gali siekti maždaug dvejus metus“, – įvardijo profesorė.
Tais atvejais, kai tėvai negali nuspręsti, ar vaikas gabus arba tiesiog tam nebūna skiriama pakankamai dėmesio, galima atlikti specialius testus, skirtus įvairaus amžiaus vaikams. Jie padeda nustatyti vaiko gebėjimų lygį ir būna atliekami specialiuose gabių vaikų centruose.
Izraelyje gabius vaikus identifikuoti ir jiems padėti yra lengviau, nes ten bendras suvokimas apie gabių vaikų ugdymą yra labai aukštas, o patirtis – ilgametė.
„Anksčiau turėjome vos kelis, o dabar šalyje yra 56 gabių vaikų ugdymui skirti centrai. Lygiagrečiai su jų gausėjimu bei sistemos plėtra augo ir tėvų sąmoningumas, dabar jie vis geriau supranta gabių vaikų ugdymo niuansus ir prasmę. Lietuva irgi žingsniuoja tinkama kryptimi. Jūs jau pradėjote darbus su vaikais, tėvais ir mokytojais, o tai neišvengiamai duos teigiamų rezultatų per artimiausius 10–20 metų“, – tvirtino dr. R. Leikin.
Pasikeitęs mokytojo vaidmuo
Nors Lietuvoje gabių vaikų ugdymas įgauna pagreitį, Izraelio mokslininkės teigimu, vien tik pavienių iniciatyvų nepakaks. Norint, kad šalis pasiektų trokštamų rezultatų, šiam klausimui būtinas ir valstybės institucijų dėmesys.
„Man atrodo, kad per pastaruosius dešimt metų įvyko didelis šuolis suvokime dėl gabių vaikų ugdymo. Anksčiau tik nedaugelyje pasaulio šalių buvo galima matyti susidomėjimą ir pastangas padėti gabiems vaikams. Dabar tai tampa augančia tendencija. Tačiau norint sėkmingai išplėtoti tokią sistemą būtinas Švietimo ministerijos įsitraukimas. Be jo visavertės gabių vaikų ugdymo sistemos nesuformuosi“, – sakė profesorė.
Anot jos, siekiant išplėtoti gabių vaikų ugdymo sistemą Izraelyje, prieš du dešimtmečius tos šalies švietimo ministerijoje buvo įkurtas talentingų vaikų ugdymo departamentas, o gabiems vaikams skirta programa pamažu buvo plečiama ir adaptuojama vis didesniam vaikų ratui – nuo labai gabių iki talentingų.
Gabių vaikų ugdymo specifika – ne vienintelis švietimo sistemos iššūkis. Dr. R. Leikin teigimu, šiais laikais viskas labai greitai keičiasi, todėl būtina išmokti ugdyti žmones, kurie sugebėtų taip pat greitai adaptuotis prie naujų sąlygų ir iššūkių.
„Tai yra didžiulis galvosūkis, nes mokytojai, kurie dabar dirba su vaikais, nežino, kam jie ruošia vaikus, kurie užaugę dirbs tokius darbus, kurių šiuo metu dar net nėra. Todėl svarbiausia užduotis mokytojams, manyčiau, išmokyti vaikus mokytis, valdyti informaciją ir žinoti, kur ją gauti. Dėl šios priežasties man kūrybiškumas ir proto lankstumas yra vieni iš svarbiausių aspektų, apie kuriuos reikia kalbėti švietime, ypač dirbant su gabiais vaikais“, – tvirtino švietimo ekspertė.
Jos teigimu, šiuolaikiniai mokytojai privalo turėti drąsos pripažinti vaikams, kad ko nors nežino, ir gebėti nukreipti jų smalsumą tinkama linkme.
„Jau ne tie laikai, kad mokytojas būtų visų žinių šaltinis. Dabar pagrindinė jo užduotis – tapti pagalbininku, kuris moko mokytis ir skatina savarankiškai ieškoti atsakymų. Tik taip galima pasiekti, kad kiekvienas vaikas gautų kuo geresnę poziciją, leisiančią kurti sėkmingą ir visavertį gyvenimą bei realizuoti turimus gabumus“, – apibendrino Haifos universiteto profesorė dr. R. Leikin.
Šaltinis: Nyksciai
