Nuo rugsėjo siūloma žymiai didinti švietimo pagalbos specialistų atlyginimus ir gerinti darbo apmokėjimo sąlygas. Švietimo pagalbos specialistų (specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, išskyrus dirbančius švietimo pagalbos įstaigose) pareiginė alga vidutiniškai didėtų 25 procentais. Psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų, švietimo pagalbos įstaigose dirbančių švietimo pagalbos specialistų – vidutiniškai 22 procentais. Tokiam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktam įstatymo pakeitimo projektui pritarta šiandien per Vyriausybės posėdį, projektas bus teikiamas svarstyti Seimui.
„Įstatymo pakeitimo tikslas – pagerinti švietimo pagalbos specialistų darbo apmokėjimą, kad didėtų šios profesijos patrauklumas ir būtų sudarytos prielaidos veiksmingam įtraukiajam ugdymui, kad visi mokiniai švietimo įstaigose gautų reikiamą pagalbą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos susilygintų su mokytojų. Jiems, kaip ir mokytojams, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai būtų nustatomi labiau atsižvelgiant į jų pedagoginio darbo stažą, atsirastų daugiau stažo „laiptelių“: iki 2 metų, 2-5 metų, 5-10 metų, 10-15 metų, 15-20 metų, 20-25 metai ir daugiau kaip 25 metai. Tai sudarytų galimybes labiau motyvuoti specialistus įsidarbinti ir pasilikti švietimo sistemoje.
Kaip ir mokytojams, švietimo pagalbos specialistams siūloma didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus dėl veiklos sudėtingumo tais atvejais, kai jie dirba bendrosios paskirties mokyklose su mokiniais, turinčiais didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai šiuo atveju būtų didinami taip pat, kaip ir mokytojams, – 1–15 procentų.
Siūloma mažinti istoriškai susiklosčiusius, tačiau nepagrįstus darbo laiko skirtumus tarp švietimo pagalbos specialistų (jų darbo laikas varijuoja nuo 23 iki 40 val. per savaitę), laipsniškai artėjant prie vienodo savaitės darbo laiko – 36 val., kuris taikomas mokytojams, taip pat prie vienodo vienos darbo valandos atlygio.
Įstatymo projekte apibrėžiama darbo krūvio sandara – kas yra tiesioginis ir netiesioginis švietimo pagalbos specialistų darbas. Garantuojama, kad ne mažiau kaip 40 procentų švietimo pagalbos specialistų (psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose bei švietimo pagalbos tarnybose dirbančių specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų ir tiflopedagogų) darbo laiko bus skiriama netiesioginiam darbui su švietimo pagalbos gavėjais, tai yra veikloms planuoti ir joms pasirengti, dokumentams rengti, bendradarbiauti su mokytojais, vaikų, mokinių tėvais, kitais asmenimis ugdymo ar švietimo pagalbos klausimais.
Nepamiršti ir judesio korekcijos mokytojai. Judesio korekcijos specialistams nustatomos jų veiklos specifiką ir sudėtingumą atitinkančios darbo apmokėjimo sąlygos. Iki šiol judesio korekcijos mokytojų darbo apmokėjimo sąlygos nebuvo detaliai reglamentuojamos, nebuvo atsižvelgiama į jų darbo specifiką. Nustatoma, kad judesio korekcijos specialistų, dirbančių mokyklose, darbo laikas per savaitę būtų 36 valandos, iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais – judesio ir padėties korekcijos užsiėmimams vesti.
Taip pat augtų ir švietimo pagalbos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų atlyginimai.
2021 m. valstybės biudžete švietimo pagalbos specialistų atlyginimams didinti ir papildomoms pareigybėms steigti numatyta 10,1 mln. Eur.
Siūlymus Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo projektui rengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje sudaryta darbo grupė, į kurią buvo įtraukti švietimo pagalbos darbuotojų asociacijų, profesinių sąjungų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai ir ekspertai.
