Titulinis Naujienos Nuo kovo 15 d. draudžiama tvarkyti vandens telkinius žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu
Įvertinimas
Žemės savininkai, norintys savo teritorijoje susitvarkyti vandens telkinių pakrantes, turėtų luktelėti – kovo 15 d. įsigalioja draudimas atlikti vandens telkinių tvarkymo darbus. Šis draudimas svarbus vandens paukščių perėjimo, pavasarinio žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu ir tęsis iki birželio 30 dienos.
Darbai, kurių šiuo laikotarpiu negalima atlikti, nurodyti Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų apraše. Jiems priskiriami vandens telkinio valymo ir pakrantės tvarkymo darbai. Taip pat, pavyzdžiui, vandenyje augančių makrofitų pjovimas ir (arba) šalinimas, mineralinio grunto paskleidimas ant vandens telkinio dugno, dirbtinių nerštaviečių įrengimo darbai ir kt.
Atkreipkite dėmesį
Vandens telkinių tvarkymo ribojimai netaikomi vykdant darbus miestų ir miestelių teritorijose, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos rekreacinėms teritorijoms. Taip pat paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir atkūrimo priemonės taikomos, kai Civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai. Šiais atvejais visada būtinas pritarimas projektui. Informacija, kokiems vandens telkinių tvarkymo ir jų pakrantės tvarkymo darbams būtina teikti pranešimą arba gauti pritarimą projektui, pateikiama Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo pirmame priede. Informacija, pranešimas arba prašymas gauti pritarimą projektui teikiamas atsakingai institucijai. Kadangi kiekviena situacija yra specifinė, atsakymus galima rasti minėtame reikalavimų apraše arba pasikonsultuoti tiesiogiai su aplinkosaugininkais. Be to, svarbu nepamiršti, kad ir tuo atveju, jei darbai buvo atlikti leidžiamu laikotarpiu, pašalinta augalija ir dugno nuosėdos negali būti sandėliuojamos, šalinamos ar paskleidžiamos vandens telkiniuose, pelkių ir šaltinynų teritorijose, akmenynuose, natūraliose pievose, saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse, potvynių užliejamose teritorijose ir vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose. Šalinant dugno nuosėdas ir pjaunant makrofitus, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad iškastas dugno nuosėdas ir nupjautos vandens augmenijos biomasę būtina iš karto surinkti ir išvežti sutvarkyti už vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos, t. y. kuo toliau už tiesioginės paviršinės vandens prietakos baseino ribų. Asmuo, organizuojantis tvarkymo darbus, planuodamas naudoti ar perduoti dugno nuosėdas tręšimui žemės ūkyje, turi atlikti dugno nuosėdų tyrimus ir užtikrinti, kad tręšimui žemės ūkyje būtų naudojamos tik I kategorijos dugno nuosėdos. „Nesurinkta vandens augalų biomasė supūva vandens telkinyje, todėl toks makrofitų pjovimas nė kiek neprisideda prie vandens telkinio kokybės ir aplinkos gerinimo. Atvirkščiai, tik sudrumsčia vandenį arba, jei susmulkinami ir paskleidžiami augalų šakniastiebiai ir pumpurai, net paskatina vandens augalijos plėtimąsi“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad gyventojai vandens telkinių pakrantės tvarkymą glaudžiai sieja su pakrantėje augančių medžių kirtimu, krūmynų ar išvartų šalinimu. Pagal Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašą tokie darbai nelaikomi tiesioginiu pakrantės tvarkymu, jų vykdymas šiame teisės akte nereglamentuojamas. Tvarkant ar šalinant pakrantės želdynus privaloma vadovautis Želdynų įstatyme įtvirtintais reikalavimais.
Aplinkos apsaugos departamento informacija
