Nors Lietuvoje „finfluenceriai“ arba finansų nuomonės formuotojai dar netapo masiniu reiškiniu, pasaulinė patirtis rodo, kad socialiniuose tinkluose plintantys finansiniai patarimai gali turėti rimtų pasekmių investuotojų elgsenai ir netgi jų finansiniam saugumui.
Šio fenomeno įtaka jaunų žmonių įpročiams kelia iššūkių tiek priežiūros ir reguliavimo institucijoms, tiek ir visai visuomenei.
Komentuoja dr. Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė
Kas yra „finfluenceriai“?
„Finfluenceriai“ – socialinių tinklų turinio kūrėjai, nuomonės formuotojai, kurie dalijasi patarimais apie investavimą, finansinius produktus ar asmeninius finansus.
Jie įprastai neturi oficialaus finansinio patarėjo ar konsultanto statuso, neretai – ir tinkamo išsilavinimo, tačiau turi didelę auditoriją ir geba paveikti investuotojų sprendimus.
Pasak CFA instituto (angl. Institute of Chartered Financial Analysts) 2024 m. paskelbtos ataskaitos, „finfluenceriai“ veikia kaip naujo tipo tarpininkai tarp finansų įstaigų ir vartotojų, ypač Gen-Z kartos atstovų, kurie vis dažniau informaciją apie investicijas ar kitus finansinius klausimus gauna ne iš profesionalių konsultantų, o per „Instagram“, „TikTok“ ar „YouTube“ kūrėjų turinį.
Labiau naudingi ar pavojingi?
„Finfluenceriai“ gali būti naudingi, nes skatina jaunimą domėtis finansiniu raštingumu, investavimu ir asmeninių finansų valdymu. Tačiau jų patarimai ne visada gali būti laikomi patikimais ar pagrįstais, o tai gali klaidinti sekėjus.
Neseniai paskelbtoje Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (angl. International Organisation of Securities Commissions, IOSCO) ataskaitoje pažymima, jog dalis „finfluencerių“ nesilaiko informacijos skaidrumo standartų ir neatskleidžia, kad jų turinys yra komercinis, nors už tai gauna atlygį.
Tą patvirtina ir CFA instituto atliktas tyrimas: jame nurodoma, kad tik 20 proc. „finfluencerių“, teikiančių rekomendacijas, aiškiai nurodo turintys komercinių interesų ar bendradarbiavimo ryšių su finansų įstaigomis.
Problema dar labiau išryškėja, kai „finfluenceriai“ dalijasi rekomendacijomis apie sudėtingus ir rizikingus produktus, tokius kaip kriptovaliutos ar finansinės priemonės naudojant finansinį svertą, kurios tinkamos ne visiems investuotojams.
Kai kurie „finfluenceriai“ net pristato save kaip ekspertus, siūlydami mokamus mokymus ar rinkos įžvalgas, kurios neretai būna nepatikrintos ar netgi klaidinančios.
Taigi, tiek nuoširdžiai, siekiant šviesti ir paaiškinti, tiek manipuliaciniais tikslais supaprastinamas turinys, vengiant pabrėžti rizikas, gali paskatinti vartotojus priimti neteisingus sprendimus, kurie gali pakenkti jų finansinei padėčiai ir ateičiai.
Ką sako mokslas?
Moksliniai tyrimai rodo (Srivastava ir kt., 2019), kad socialinių tinklų turinys aktyvuoja smegenų greitąją – emocinę – mąstymo sistemą, o tai paaiškina, kodėl net ir, regis, racionalūs investuotojai gali priimti impulsyvius sprendimus remdamiesi patraukliu, paviršutinišku ir į emocijas, o ne logiką, orientuotu turiniu.
Pažymėtina, kad socialinių tinklų turinys aktyvina žmonių kognityvinius, t. y. mąstymo, šališkumus, pavyzdžiui, investuotojai ima pasitikėti turiniu, kuris patvirtina jų išankstines nuostatas, o socialinių tinklų algoritmai sudaryti taip, kad pateiktų tik dar daugiau tokio patvirtinančio turinio.
„Finfluencerių“ turinys trumpuoju laikotarpiu gali padidinti investuotojų susidomėjimą, akcijų prekybos apimtį ir kainų svyravimus (Keasey ir kt, 2024).
Verta prisiminti ir GameStop įmonės situaciją, įvykusią 2021 m. pradžioje, ir tapusią simboliniu įvykiu, kai socialinių tinklų galia akivaizdžiai paveikė finansų rinkas.
Daugybė smulkiųjų investuotojų, susibūrusių „Reddit“ bendruomenėje per kelias savaites sukėlė GameStop akcijų kainos šuolį.
Nors šis atvejis nebuvo klasikinės kainos išpūtimo ir pardavimo (angl. pump and dump) schemos pavyzdys, nes nebuvo vieno organizatoriaus ar aiškaus išankstinio tikslo manipuliuoti rinka, – daugelis šio įvykio bruožų sutampa su tokių schemų veikimo principais.
Taigi svarbu ne tik vertinti ir susimąstyti, kas teikia finansinę rekomendaciją, bet ir kodėl bei kieno interesais ši informacija gali būti skleidžiama.
Dar daugiau – „finfluenceriai“, ypač aiškiai neatskleidžiantys komercinių interesų, gali ir patys nesąmoningai tapti manipuliacinės schemos dalimi, pavyzdžiui, per Telegram ar Discord grupes, į kurias pasitelkiami įtakingi asmenys ar turinio kūrėjai, galintys paveikti didelę auditoriją.
Neišvengiama realybė, bet reikalingi saugikliai
„Finfluencerių“ veikla vis labiau sulaukia ir reguliuotojų dėmesio dėl klaidinančių finansinių rekomendacijų.
2022 m. JAV vertybinių popierių ir biržų komisija (angl. Securities and Exchange Commission, SEC) skyrė Kim Kardashian 1,26 mln. dolerių baudą už kriptovaliutos reklamą „Instagram“ – ji neatskleidė, kad už reklamą gavo atlygį.
Jungtinėje Karalystėje 2024 m. Finansų rinkos priežiūros institucija (angl. Financial Conduct Authority) apklausė 20 „finfluencerių“ dėl galimai neteisėtų finansinių reklamų.
Galiausiai, 2025 m. bendrovė „Robinhood“ sutiko sumokėti 29,75 mln. dolerių baudą JAV reguliuotojams už atitikties ir trečiųjų šalių, įskaitant „finfluencerių“, priežiūros ir kontrolės trūkumus.
Šie visi atvejai rodo, kad atsakomybė už skaidrią informaciją ir kokybišką jos sklaidą tenka ne tik patarimus teikiantiesiems, bet ir jiems erdvę suteikiančioms platformoms bei finansų įstaigoms.
Įdomu, kad Prancūzijoje 2024 m. įsigaliojo įstatymas, kuriame nustatyta, kad visi „finfluenceriai“, reklamuojantys finansinius produktus ar paslaugas, privalo turėti oficialią licenciją, išduodamą priežiūros institucijos (angl. Autorité des marchés financiers, AMF).
Ši licencija užtikrina, kad „finfluenceriai“ turi pakankamai žinių apie finansinius produktus ir laikosi etikos standartų.
Apibendrinant pažymėtina, jog, nors Lietuvoje „finfluencerių“ problema dar nėra tokio masto kaip užsienyje, tarptautinė praktika rodo, kad rizikų ignoruoti nevalia.
Būtent dabar yra tinkamas metas apie tai pradėti kalbėti, kelti mūsų visuomenės finansinį raštingumą ir skatinti vartotojus vertinti informaciją kritiškai.
Kai socialinių tinklų turinys darosi vis patrauklesnis, o pasitikėjimas patarimais kyla ne dėl turinio kokybės, o dėl sekėjų skaičiaus, atsakomybės prisiėmimas tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe.
