- Dujotiekiu „Nord Stream 1” dujos iš Rusijos siunčiamos į Vokietiją
- „Gazprom” teigė, kad dėl sankcijų „neįmanoma” grąžinti dujotiekiui skirtos turbinos iš remonto
- Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad „niekas netrukdo transportuoti dujas į Rusiją”
. Birželį „Gazprom” sumažino srautus iki maždaug 40% dujotiekio pajėgumo, remdamasis turbinos sustojimu Kanadoje dėl su karu susijusių sankcijų. Liepos mėnesį „Gazprom” vėl sumažino gamtinių dujų srautą į Vokietiją, šį kartą tik iki 20 % pajėgumo, motyvuodamas tuo, kad reikia atlikti antrosios turbinos techninę priežiūrą.
Liepos mėnesį 10 Kanada pareiškė, kad atsisakys sankcijų ir grąžins Rusijai pirmąją suremontuotą turbiną, kad būtų užtikrintas nuolatinis dujų srautas į Europą. Tačiau liepos mėnesį 13 „Gazprom” pareiškė, kad neturi reikiamų dokumentų įrangai išvežti iš Kanados.
Pirmoji turbina, pagaminta „Siemens Energy”, šiuo metu yra Vokietijoje ir laukia, kol bus nugabenta į Rusiją. Vokietijos kancleris Olafas trečiadienį apžiūrėjo įrangą Vokietijoje ir sakė, kad ji „bet kuriuo metu pasirengusi veikti”, pranešė „Bloomberg”. „Niekas netrukdo jos gabenti į Rusiją”, – pridūrė Šolcas.”
Trečiadienį „Siemens Energy” vadovas Kristianas Bruchas (Christian Bruch) sakė, kad bendrovė aptaria šį klausimą su „Gazprom” ir nori grąžinti turbiną, pranešė „The New York Times”.
Tačiau Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom” trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter” pareiškė, kad turbinos grąžinti „neįmanoma” „dėl dabartinės situacijos neatitikimo esamiems „Siemens” sutartiniams įsipareigojimams.”
Taip pat trečiadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad turbinos grąžinimas į Rusiją priklauso nuo dokumentų, įrodančių, kad jai netaikomos sankcijos, pranešė „Reuters”.
Europa nuo Rusijos priklauso 40% savo gamtinių dujų poreikio, pavyzdžiui, maisto ruošimui namuose ir elektrinių kūrenimui. Ji nerimauja dėl žiemos energijos krizės, nes Rusija sulėtino gamtinių dujų srautus į regiono šalis, nes kai kurie pirkėjai atsisakė mokėti rubliais, ir dėl turbinų dramos.
Vokietijos pramonės lyderiai perspėjo dėl didelių ekonominių sunkumų, jei rusiškos dujos bus visiškai nutrauktos. Siekdama taupyti energiją, didžiausia Europos ekonomika jau pradėjo vasarą išjungti kai kuriuos šildymo ir apšvietimo įrenginius.

