Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pranešė iš dalies patenkinęs „Robalos“ skundą Neringos savivaldybei ir Lietuvos valstybei – priteisė 2,788 mln. eurų už Neringoje stovėjusių svečių namų bei restorano rinkos vertę bei šių pastatų griovimo darbus, kuriuos „Robala“ atliko savo lėšomis.
Prašė daugiau
„Robalos“ vadovas Romas Kvaselis, sako, kad pradinis ieškinys siekė 3,3 milijono eurų. Teismas nepriteisė „Robalai“ tik kompensacijos už žalą reputacijai.
Bendrovė tikina, kad žalos reputacijai praktiškai ir neįrodinėjo, tai buvo kaip derybinė pozicija. Visa likusi ieškinio dalis buvo patenkinta.
„Penkiolika metų trunkantys procesai visus išvargino. Norisi, kad greičiau viskas baigtųsi“, – sako R. Kvaselis.
Jis nutartį vertina labai palankiai. Teismas labai gerai pateikė paaiškinimus, rėmėsi Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, kita tarptautine praktika.
„Jau seniai įrodyta, kad Lietuva pažeidinėja žmonių teises, tačiau mūsų institucijos vis negali su tuo susitaikyti“, – sako R. Kvaselis. Tai jau ne pirmas kartas Neringoje, kai valstybė turi kompensuoti nuostolius su leidimais pastatytų, o vėliau pripažintų neteisėtais pastatų savininkams.
Teisės aktai
Teismas pažymėjo, kad Neringos savivaldybė turėjo užtikrinti, kad jos sprendimai dėl planavimo sąlygų išdavimo, detaliojo plano derinimo, tvirtinimo, statybos leidimo išdavimo neprieštarautų teisės aktams, tačiau savo pareigas ji vykdė netinkamai.
„Teismas nusprendė, kad pareiga kompensuoti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo išlaidas ar jų dalį kyla kompetentingoms institucijoms, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčioms tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją“, – pranešė VAAT.
Didžiausią sumos dalį – 40 proc. – turės sumokėti Neringos savivaldybė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamentas, Aplinkos apsaugos departamentas ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija – po 15 procentų.
Tokį žalos atlyginimo paskirstymą lemia susiklosčiusi teismų praktika. Neringos savivaldybė buvo mažiausiai suinteresuota griauti statinius.
Sprendimą skųs
Priminsime, kad Neringos savivaldybės administracija dar 2004 metų gruodį „Robalai“ išdavė statybos leidimą rekonstruoti statinius ir juos pertvarkyti. Tačiau gavę Klaipėdos apylinkės prokuroro kreipimąsi, teismai 2011 metais panaikino Neringos savivaldybės sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo ir statybų leidimo išdavimo.
Anot prokurorų, rekonstruojant pastatus buvo pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 metų vasario sprendimu įpareigojo „Robalą“ nugriauti jai nuosavybės teise priklausančius statinius. Tą ji savo lėšomis padarė 2021 metais.
Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Neringos savivaldybės administracija „Vakarų ekspresą“ informavo, kad pasinaudos savo teise skųsti sprendimą.
