Lietuvos jaunimo finansinės žinios ir įgūdžiai tarp skirtingų lyčių atstovų labai nesiskiria. Užsienio mokslininkams finansinių žinių lygį siejant su patriarchaline arba matriarchaline visuomenės santvarka, mūsų šalies jaunimas sukasi šalia viduriuko: moterys geriau nusimano apie tvarumą ir finansinius klausimus, tuo tarpu vyrai geriau valdo rizikas.
Vilniaus universiteto Verslo mokyklos studentai Justinas Brazaitis ir Jurgis Žižys šiemet atliko reprezentatyvų Jaunų asmenų tvaraus finansų raštingumo tyrimą, kuriame dalyvavo 387 asmenys, kurių amžius svyravo nuo 15 iki 30 metų. Pasak tyrimo autorių, analizuojant skirtingų kultūrų atstovų finansinį raštingumą ryški tendencija, kad patriarchalinėse visuomenėse šeimos finansus dažniau valdo vyrai ir turi geresnes finansines žinias, matriarchalinio tipo santvarkose – moterys.
Kadangi besivystančiose šalyse dažniau dominuoja patriarchalinė santvarka, tyrimai atskleidžia, kad čia vyrai yra finansiškai labiau išprusę nei moterys.
„Sulaukdami vis daugiau respondentų atsakymų į mūsų užduotus klausimus pastebėjome, kad tvaraus finansinio raštingumo žinios tarp abiejų lyčių jaunimo yra gana panašaus lygio, o tam tikrais klausimais moterų finansinis išsilavinimas net lenkia vyrų. Didelę įtaką tokiems rezultatams daro kultūrinis aspektas, kad kuo toliau, tuo labiau Lietuvoje didėja lyčių lygybė ir šeimose vis rečiau pasitaiko ryški patriarchalinė santvarka“, – teigia vienas iš tyrimo autorių J. Brazaitis.
Jaunimo finansinių žinių tyrimo duomenimis, Lietuvoje 50 proc. moterų ir 40 proc. vyrų sugebėjo teisingai įvardinti tvaraus investavimo sąvoką. 65 proc. moterų ir 62 proc. vyrų sugebėtų teisingai apskaičiuoti ir svečioje šalyje pasirinkti pigesnius valiutos keitimo kaštus. Atitinkamai 29 proc. moterų ir 18 proc. vyrų perka ir parduoda ar atiduoda savo dėvėtus drabužius siekdami pagerinti asmeninę finansinę padėtį bei sumažinti neigiamą įtaką aplinkai.
Svečioje šalyje su valiuta apsigautų trečdalis
Prekybos vietose matoma galutinė prekės ar paslaugos su nuolaida kaina atpratina vartotojus skaičiuoti ir įvertinti patiriamus kaštus. Vienas iš apklausoje jaunimui pateiktų klausimų buvo apie kelionę į išgalvotą šalį Trampandiją, kur vietoje eurus teko keisti į tenykštę valiutą TRP tam, kad būtų kuo susimokėti už 240 TRP kainuojančią vakarienę picerijoje.
Žinant, kad vienas euras lygus 20 TRP, apklausos dalyviams buvo pateikti du variantai: valiutų keitykloje sumokėti 4 proc. komisinį mokestį, o naudojantis bankomatu – fiksuotą 6 TRP mokestį.
Didžioji dalis, arba 63 proc. respondentų teisingai atsakė, kad reikėtų pasinaudoti bankomatu, tačiau net 37 proc. būtų rinkęsi valiutų keityklą.
Anot tyrimo autorių, šioje vietoje meškos paslaugą gali daryti rinkodara, kai galutinės kainos yra suskaičiuotos ir pateiktos „ant lėkštutės“. Kadangi šiais laikais didelė dalis kasdienybėje sutinkamų skaičiavimų yra atliekami už mus, vartotojai ne tik praranda gebėjimą susiskaičiuoti patys, bet ir susilpnėja jų gebėjimas teisingai pasirinkti.
Labai modernūs, tačiau drabužių patys netaiso
Jauni žmonės Lietuvoje geriausiai žino mokesčių, biudžeto bei kaupimo pensijai sąvokas, o kasdieniniame gyvenime linkę naudoti modernius sprendimus ir elgtis atsakingai: 62 proc. atsiskaito išmaniuoju telefonu, 46 proc. stengiasi naudoti savo ar daugkartinius maišelius, 23 proc. aktyviai prisideda prie aplinkos tausojimo – rūšiuoja, kompostuoja atliekas, dalyvauja įvairiose aplinkos švaros akcijose. Sugedus asmeniniams daiktams, 29 proc. stengiasi juos sutaisyti, o ne pirkti naujus.
Tačiau su drabužiais viskas nėra taip paprasta. Nors po 42 proc. Lietuvos jaunimo atstovų patvirtino, kad paaukojo ar pardavė, taip pat patys pirko dėvėtus drabužius, JAV duomenys rodo, kad dėvėtų drabužių antrinį panaudojimą stabdo tai, kad jauni žmonės patys nemoka jų pataisyti ar susisiūti.
„Kaip jaunimo atstovas tikrai galiu teigti, kad iš buitinės pusės moku mažiau nei turėčiau mokėti ar XX amžiuje mokėjo praeitų kartų atstovai. Galbūt čia ir išryškėja skirtumai tarp skirtingų kartų, kai jauni asmenys tampa mažiau savarankiški ir problemų sprendimą patiki technologijoms ar atitinkamų paslaugų teikėjams“, – teigia J. Brazaitis.
Viltis, kad šešėlinė ekonomika trauksis
Šalies jaunimo finansinių įgūdžių vertinimas atskleidė dar vieną netikėtą momentą: iki 30 metų asmenų grupėje 1 proc. jų iš investicinės grąžos gauna 80-100 proc. savo metinių pajamų.
Studentų darbui vadovavęs VU Verslo mokyklos profesorius Tadas Gudaitis pastebi, jog jauni žmonės išbando investavimo galimybes, domisi jomis.
„Jauni žmonės turi ir savo „išlaidų“ prioritetus, tai dažniausiai yra mokslas, materialinės gerovės susikūrimas, būstas. Praktiniai „Sodros“ duomenys rodo, kad du trečdaliai pradedančių dirbti jaunų žmonių pradeda kaupti ir savo pensijai. Be to, jaunimas yra susipažinęs su biudžeto, mokesčių, kaupimo pensijai sąvokomis. Norisi tikėti ir tuo, kad supranta mokesčių mokėjimo pareigą bei turi supratimą, kaip mokesčiai yra panaudojami, todėl šešėlinės ekonomikos apimtys laikui bėgant šalyje mažės“, – sako T. Gudaitis.
Vis dėlto finansiniam raštingumui mokykloje kelti tyrimo autoriai įžvelgia milžinišką potencialą, nes kol kas net du trečdalius jaunų žmonių šiuo klausimu ugdo tėvai arba globėjai.
