Tiesa, liaudyje netrukus paplito kiek kitokia melodijos versija. Bet pati daina tapo liaudiška, ji skambėjo ne tik pageidavimuose, o ir žmonių susibūrimuose. Prisiminkime tos dainos žodžius:
Lyg nuostabiam sapne,
Ateidama laukais,
Užbūrei tu mane
Lininiais savo plaukais.
Priedainis Tik tu ateik greičiau
Per pievas, per rasas,
Kur aš tave mačiau
Išpynusią kasas.
Mes vaikščiosim ilgai
Tarp pievų pamažu,
Mane žavės plaukai,
Aplinkui bus taip gražu.
Tik tu ateik greičiau
Per pievas, per rasas,
Ramunės žiedą tau
Įpinsiu vėl į kasas.
Kai vakaras ateis
Per pievas ir laukus,
Ramunės žiedas švies
Lyg mėnuo tavo plaukuos.
Tik tu ateik greičiau
Per pievas, per rasas,
Kur aš tave mačiau
Vėl pinančią kasas.
Kai rytas sveikins mus,
Saulutė patekės,
Mergaitę į namus
Gegutė vėl palydės.
Tik tu ateik greičiau
Per pievas, per rasas,
Ramunės žiedą tau
Įpinsiu vėl į kasas.
Šios dainos autorius – Romas Bernotas (1941.05.25 – 2022.07.02). Tekstas pirmą kartą paskelbtas Šilutės rajono laikraštyje ir netrukus tapo liaudiška daina.
Jaunystėje jis ne tik rašė eiles, o ir pats dažnai, pritardamas gitara, jas atlikdavo viešuose renginiusoe. Jo draugai, jam nežinant, padarė siurprizą – išleido jo eilių rinkinį „Jaunystės brydė”.
Vėliau pasirodė dar ne viena jo poezijos knyga – „Ekspromtai draugams”,”Kur tu, mano deive?”, „Padovanok dainoj man Lietuvą”.
Tačiau akylesnis skaitytojas, panoręs susipažinti su šiuo dainų autoriumi, interneto erdvėse pirmiausia sužinos, jog tai bėgimo treneris, sporto organizatorius. Būtent jis buvo mūsų šaliai svarbių sportinių renginių iniciatorius ir vykdytojas.
Tame sąraše tokie bėgimai, kaip „Gyvybės ir mirties keliu”, „Medininkai – Vilnius”, „Baltijos kelias”, „Soldinas – Kaunas”, „Ventė – Kintai” ir kiti.
O viskas prasidėjo vaikystėje. Gimęs Tauragėje, jis augo Šilutės rajone. Likimas lėmė jam našlaičio dalią – tėvai žuvo kare. Jis augo svetimose šeimose ir naiviai galvojo, jog tėvai kažkur pasimetė…
Jis dažnai spausdino posmus rajono laikraštyje – tuomet ir buvo paskelbtas tas jo eilėraštis, tapęs liaudiška daina. Vaikinas tikėjosi, kad jo tėvai, suradę laikraštyje jo pavardę, atsišauks. Tik vėliau suvokė, jog jo posmų kitų rajonų gyventojai net nemato…
O potraukis bėgimui prasidėjo nuo vieno dramatiško įvykio. Dirbo jis elektriku. Brigada gavo užsakymą įvesti elektrą Šturmų uostelyje. Bendradarbiai išgėrė ir Romui buvo liepta lipti į stulpą.
Jis pirmą sykį lipo laikydamas laidą. O tuomet kažkas įjungė srovę… Romas krito ant žemės ir šoko apimtas bėgo iki pat Kintų…
Po to jis ir sumanė rengti bėgimus „Ventė – Kintai”. Tapo treneriu, sporto renginių (bėgimų) organizatoriumi. 1993 metais surengė didžiausią pasaulyje estafetinį bėgimą Vilnius – Stokholmas „Gelbėkime Baltijos jūrą” (4800 kilometrų).
Jis įsteigė Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijų ir du dešimtmečius buvo jos prezidentu. Iškovoti septyni šimtai medalių. Valstybinius apdovanojimus jis gavo iš prezidentų A.Brazausko, V.Adamkaus ir D.Grybauskaitės rankų…
Romas Bernotas neturėjo muzikinio išsilavinimo. „Aš tiesiog dainuoju širdimi,- prisipažino jis viename pokalbyje,- bet jeigu kas nors ją priima kaip muziką, aš esu labai laimingas”.
Savo posmuose jis, sporto organizatorius, stengėsi apdainuoti Lietuvą, kurią labai brangino: „Neišsivaikščiok, Lietuva,/Maldauju – tik neišisvaikščiok, / Išllik visoms
