Liepos 11-12 d. Vengrijos sostinėje Budapešte vykusiame neformalioje ES aplinkos ministrų susitikime daugiausia dėmesio buvo skirta šių metų rudenį vyksiančiai Jungtinių Tautų Bendrosios klimato konvencijos šalių 29-ajai konferencijai (COP29). Lietuvai šiame susitikime atstovavo Aplinkos ministerijos kanclerė Laura Masiliauskaitė.
Susitikime kalbėta apie ES svarbiausius COP29 sprendimus. Svarstyti klausimai dėl globalių klimato kaitos švelninimo užmojų padidinimo, naujo Ilgalaikio klimato kaitos finansavimo tikslo po 2025 m. dydžio ir donorų rato išplėtimo, o taip pat būdai, kaip geriausiai pristatyti kitoms šalims ES klimato politikos ir „Fit for 55“ teisėkūros paketo įgyvendinamo pasiekimus kaip praktinį klimato kaitos švelninimo socialinės ir ekonominės naudos įrodymą.
„Naujas finansavimo tikslas turėtų būti realistiškas, įgyvendinamas ir glaudžiai susietas su visų šalių klimato kaitos švelninimo užmojais, kad būtų galima išlaikyti Paryžiaus susitarimo 1,5 °C globalios temperatūros nepadidėjimo tikslą“, – neformaliame susitikime kalbėjo Aplinkos ministerijos kanclerė L. Masiliauskaitė.
Ji atkreipė dėmesį, jog dėl naujo klimato kaitos finansavimo tikslo šalių donorių rato išplėtimo metodikos Lietuva laikosi pozicijos, kad metodika turėtų būti pagrįsta objektyviais kriterijais, atspindinčiais realius šalių ekonominius pajėgumus, taip pat leistų atsižvelgti į skirtingus šalių teikiamos paramos būdus.
„Lietuva pritaria, kad ES klimato politikos ir „Fit for 55“ teisėkūros paketo įgyvendinimo pasiekimų geros praktikos pavyzdžiais svarbu parodyti ne tik ES įsipareigojimų įgyvendinimą, bet ir suteikti tarptautinėms klimato kaitos deryboms postūmį pademonstruojant klimato kaitos švelninimo veiksmų socialinę ir ekonominę naudą darnioms investicijoms mobilizuoti bei inovatyvioms technologijoms diegti, siekiant padidinti pramonės konkurencingumą“, – sakė Aplinkos ministerijos kanclerė.
ES ministrai taip pat diskutavo ir apie vandens atsparumo valdymą.
„Lietuva, kaip ir daugelis ES šalių, susiduria su vandens politikos iššūkiais bei Vandens pagrindų direktyvoje nustatytais reikalavimais pagerinti visų vandenų būklę. Nors šiuo metu mūsų šalis nesusiduria su vandens trūkumu, pripažįstame, kad didėjantis klimato kaitos poveikis ateityje gali kelti rimtų iššūkių“, – apie vandens atsparumo problemas kalbėjo L. Masiliauskaitė.
Lietuva kartu su dar 12 šalių prisijungė prie Portugalijos laiško Europos Komisijai, atkreipdamos dėmesį į vandens išteklių svarbą ir būtinybę imtis konkrečių veiksmų siekiant sustiprinti vandens saugumą ir atsparumą visoje ES. Laiške akcentuojama, kad šie vandens klausimai turėtų būtų vienas svarbiausių ES darbotvarkės prioritetų artimiausiais metais. daug dėmesio susitikime buvo skirta ir tarpvalstybinei vandens ir oro taršai.
„Lietuva ribojasi su Rusija ir Baltarusija, todėl mūsų pasienio teritorijos susiduria su oro ir vandenų tarša. Dėl dabartinių geopolitinių iššūkių bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija nevyksta. Neturime galimybės gauti informacijos apie šių šalių keliamą taršą, tačiau žinome, kad šios šalys yra reikšminga didžiųjų Lietuvos upių taršos sudedamoji dalis. Todėl Lietuvai, kaip ir kitoms išorinę ES sieną turinčioms šalims, reikia stiprinti esamus ir užtikrinti naujausias technologijas atitinkančius stebėsenos pajėgumus, kad būtų galima operatyviai stabdyti tarpvalstybinę taršą ir veiksmingai ją valdyti“, – teigė Aplinkos ministerijos kanclerė.
Lietuva yra sukūrusi su kaimynėmis Latvija ir Lenkija mechanizmus dėl tarpvalstybinės vandens taršos, kad įvykus nelaimei būtų galima nedelsiant keistis informacija. Ypač svarbus yra regioninis bendradarbiavimas dėl Baltijos jūros taršos, vykdomas pagal HELCOM konvenciją ir kitus tarptautinius susitarimus.