Ačiū skaitytojui/ai už nuotraukas ir komentarą: “Čia Kauno RK Medikus kažkiek nuotraukų.Pirmomis dienoms nefotogafavau,nes kelioendoprotezavimo pooperacinis periodas gana skausmingas.Ir kol atsistato organizmo funkcijos ( kraujo spaudimas,hemoglobinas ,krešumas) fiziškai nėra galimybių .O dar kai ir maisto neįmanoma valgyt,tai dar sunkiau. Košės ryte kruopos kietos, springsti, vakare ta pati košė jau išvirta normaliai. Diabetikams maisto nėra. Dešros, kurių neturi būti valgiaraštyje, yra kiekvieną dieną. Nu gerai tegul būna – krizė. Bet gal nors valgomos būtų. Sūris tai kaip šventė, jei duoda…
Sriubos vandenyje virtos morkos ir bulvės. Gal du kartus buvo žirnienė, ir kartą burokėlių. Kurį laiką, kol vaikštai su vaikštyne ir gyd.neleidžia maistą neša į palatą. Nuotraukoj matosi kokiu būdu jis patenka pas pacientus. Jau ir taip nevalgomas,tai dar ir šaltas.
Pakėliau triukšmą, tada pradėjo tyčiotis galutinai. Jei visiems dar duoda ,,troškintos ,,mėsos ,tai man virtų bulvių cepeliną( esu diabetikė). O ir troškintos mėsos, tai vištienos skūros su ryžiais. Arba žemaičių blynas, bato puspadis su bordo spalvos mėsa, jei maltinukas, tai nenusakomo skonio ir kietas, kad peilis sunkiai pjauna.
Arbata ryte kmynai skaidriame vandenyje,vakare jau spalva yra bet vistiek kmynai. Arba krakmolo vandenyje išvirta be skonio,be spalvos,vietoj arbatos. Kompotas du gabalyčiai obuolio ir beprotiška rūgštybė.Kartą gavau sriubą,bulvės vandenyje ir rūgštu ,kad …
Skundžiausi gydytojai, rašiau atsiliepimų knygą, tik blogiau pasidarė. Tipo man daržovių salotų davė, bet taip pridėjo cukraus, kad ploviau ir valgiau,nes tą dieną artimieji negalėjo man atnešt valgyt, o juk žinojo kad esu diabetikė.
Išėjusi iš klinikos parašiau skundą VMVT . Gavau atsakymą,kad ten viskas puiku,valgiaraštis kaip restorano Daržovės su alyvuogių aliejum, žuvis kiekvieną savaitę, varškė.
Žodžiu super… Per 21 dieną valgiau kartą žuvį ir kartą silkę. Varškės duodavo tik ant sumuštinio gal 60 gramų, grietinės į sriubą net nesapnavau,daržovių prie vadinamo maltinuko tik su majonezu trintos kliurkos kažkokios gaudavom. Apie paprastučius burokėlius su aliejum tik pasvajot galėjai.Varškės apkepas kartą buvo.
Tik varškės jame nerasta. Kefyro manų, sodos ir vanilino pliurzė, nes bandant atgnybt jis ištižo ir reikėjo šaukštelio,norint sugraibyt lėkštėj Omletas vieną kartą buvo, sūrus net burną graužė. Ir tai tik pavadinimas, nes gavau piršto storio miltų glenco pilkos masės. Galiu rašyt ir rašyt. Daugelis pacientų pusryčių ir vakarienės atsisakydavo,bet ją vistiek ruošdavo, dėdavo ant staliukų.
Tai kad nereikėtų sekančią dieną tą patį valgyt,eidavom į valgyklą ir sumaišydavom tas pliurzes vienoj lėkštėj ,vadinamą arbatą su koše,dešrą susmulkndavom ,sumesdavom. Ir eidavom į palatą vakarienės arba pusryčių.Taip sugadinti maistą irgi reikia mokėt.
Esu dirbusi prie ligonių mitybos,tai man nesuvokiama ,kaip leidžiama tokiom klinikom teikti reabilitacines paslaugas. Apie diabetikų mitybą išvis jie net nesidomi,dar tyčiojasi.Virėjos kiemsargių drabužiais,net batųnepersiauna.Po mano skundo kelias dienas maistas sakė buvo geresnis ,o dabar vėl tas pats.Draugės mama guli,nes susilaužė klubo sanario kažką.O jeigu iš anksto nesusiieškai reabilitacijos tai važiuoji ten kur yea vietų.Taip ir aš ten atsidūriau.
Dar vienas mitybos stebuklas. Šeštadieniais vakarienei bulvės ir kefyro stiklinė. Turbūt kalėjime geriau maitina. Nesu nusiteikus prieš kruopas, bet tik išvirtas, gal troškintom daržovėm paskanintas, ar gabalėliu sviesto.Bet pusžalių vandenyje plaukiančių nepraryju.
Gal rasit ką paviešint,nes tą šaraškino bagadelnę reika auklėt. Vien už remontą daromą iki 23 val vakaro.“
NuoRiebaus katino pridursiu tik tiek, perskaičius tekstą geresnio pavadinimo, kaip ne reabilitacija, o patyčios sugalvoti negalėjau. Apgailėtina situacija.
