Technika sparčiai žengia į priekį, tad kiekvienais metais griežtėja ne tik saugumo reikalavimai, bet ir automobilių saugumo vertinimo reitingai. Tik jie pastaruoju metu krypsta toliau nuo pasyviojo prie aktyviojo saugumo. O kas gi svarbiau?
Elektronika nustūmė metalą į antrą planą
Naujų automobilių saugumas vertinamas beveik visose pasaulio rinkose. Europoje žvaigždutes už saugumą nuo 1996 metų dalija nepriklausoma ir pelno nesiekianti organizacija „Euro NCAP“.
Kadangi transporto priemonės sparčiai tobulėjo, nuolat keitėsi ir jų vertinimo metodika. Viskas prasidėjo nuo paprasčiausio mašinų daužymo. Pirmuoju automobiliu, gavusiu maksimalų 5 žvaigždučių įvertinimą, tapo „Renault Laguna“, tačiau greitai tvirtus ir netgi geriau smūgius absorbuojančius kėbulus išmoko gaminti ir kiti. Kol gamintojai lenktyniavo, kas pagamins saugesnį modelį, „Euro NCAP“ vis griežtino vertinimų metodiką.
Aišku, kad 2003 metų „Volkswagen Touran“ nebus toks saugus, kaip, pavyzdžiui, modernus „Hyundai Ioniq 5“, nors abu turi 5 žvaigždutes. Iš tiesų dabar visi nauji automobiliai pagal senąją metodiką labai lengvai pelnytų maksimalų įvertinimą, tad reikalavimai toms žvaigždutėms pelnyti vis griežtėjo.
Nuo 2016-ųjų vien gero kėbulo nebepakako, „Euro NCAP“ ėmė vertinti ir aktyvaus saugumo technologijų veikimą. Dabar jam skiria itin didelį dėmesį.
„Kalbant apie Europą, man atrodo, kad dabar tas saugumas, kuris turi fiziškai apsaugoti žmones, yra nustumtas į antrą planą. Daugiausia dėmesio skiriama susidūrimų prevencijai, sistemoms, kurios priima sprendimus už vairuotoją“, – sako laidos „Autopilotas“ vedėjas Vytenis Kudarauskas.
Automobilių eksperto teigimu, dėmesys aktyvaus saugumo sistemoms yra sveikintinas, tačiau statyti ant jų kortą jam neatrodo teisinga. V. Kudarauskas kaip pavyzdį pateikia pigių automobilių gamintoją „Dacia“, kuri gerais saugumo įvertinimais nežiba. Ypač nekaip atrodo vos vieną žvaigždutę iš 5 galimų pelnęs modelis „Jogger“. Ar tai reiškia, kad jis nesaugus?
Visai ne: suaugusiųjų apsauga įvertinta 70 proc., vaikų – 69 proc., kas, žiūrint į kitus modelius, atitiktų 3–4 žvaigždutes. Taigi jo kėbulas pakankamai tvirtas. „Dacia“ vos 1 žvaigždutę gavo dėl skurdžios aktyvaus saugumo įrangos.
Tačiau tokia markės filosofija – jie gamina pigius automobilius, o gausybė kamerų ir kompiuterių jų modelius išbrangintų.
Kas iš gero įvertinimo, jei sistema išjungta?
Dar vienas pavyzdys – naujas du įvertinimus turintis „Hyundai Santa Fe“. Vienas įvertinimas skirtas bazinei komplektacijai, kitas – aukštesnei, su papildomu saugumo paketu. „Santa Fe“ fiziniuose susidūrimuose pasirodė tikrai labai gerai, už keleivių apsaugą gavo 84 proc., o už vaikų – 88 proc. ir prilygo prabangiam bei dideliam „Range Rover“.
Vis dėlto pirmajame bandyme jis pelnė 4-ias žvaigždutes, o antrajame, su saugumo sistemų paketu, – maksimalias 5-ias.
„Atrodo, kad dabar vertinama ne tiek fizinė apsauga, kiek išmaniosios technologijos. Tai nėra blogai, bet, mano galva, fizinė apsauga išlieka prioritetu, nes būtent fiziniai smūgiai kelia didžiausią pavojų sėdintiems viduje.
Sistemos naudingos tik tol, kol jos veikia, o žinome, kad vairuotojai jas neretai išjungia, nes koks nors vairą tampantis linijų palaikymas erzina, ilgainiui ir elektronika genda.
Tai koks tada tikslas to 95 proc. saugumo technologijų įvertinimo, jei sėdęs prie vairo viską išjungi? Tada lieka tik automobilio kėbulas, saugos diržai ir oro pagalvės“, – savo mintis dėsto V. Kudarauskas.
Žurnalistas mano, jog saugumo vertintojai pasyvųjį saugumą nustūmė į antrą planą tiesiog dėl to, kad gamintojai išmoko kurti saugius ir tvirtus kėbulus, gerai apsaugančius keleivius per avarijas, bet sako, kad atimti žvaigždes dėl vienos ar kitos elektroninės sistemos neturėjimo jam neatrodo teisinga, ypač pastaruoju metu itin smarkiai brangstančių automobilių fone.
Amerikiečiai prioritetą teikia kėbului
V. Kudarausko teigimu, ieškant saugaus automobilio verta atkreipti dėmesį ir į Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje draudimo įmonių finansuojamos asociacijos IIHS atliekamus tyrimus, jeigu norimi modeliai yra parduodami ir ten, mat IIHS daugiau dėmesio skiria fiziniams smūgiams.
„Ir bandymo scenarijų ten gerokai daugiau. Pavyzdžiui, itin įdomus priekinio ketvirčio smūgis, kurio nebūna pas mus, o jis išties gerai ištaško automobilį, taip pat – fiziniai smūgiai su sunkvežimiu.
Ten automobiliai testuojami gerokai platesniame smūgių diapazone, nes jie neeliminuoja vairuotojo iš vairavimo proceso. Juk klaidas dažniausiai daro ne kompiuteriai, o būtent žmonės“, – komentuoja „Autopiloto“ vedėjas.
Amerikiečiai pasyvųjį saugumą vertina detaliau, tačiau automobilius paženklina paprasčiau, vos keturiomis spalvomis, reiškiančiomis „gerai“, „patenkinamai“, „vidutiniškai“ ir „prastai“. Jie kasmet apdovanoja saugiausius modelius sudarydami geriausiai pasirodžiusių „Top Safety Pick“ sąrašą.
2024-aisiais jame dominavo „Hyundai Motor Group“. Sąraše atsidūrė net 22 jų automobiliai: 9 „Hyundai“ nuo mažiausio i20 iki dičkio „Santa Fe“, 8 „Genesis“ modeliai ir 5 dukterinės „Kia“ markės automobiliai.
Tarp geriausiai pasirodžiusių – „Hyundai Ioniq 5“ ir „Ioniq 6“, kurie pateko ir tarp saugiausių automobilių Europoje, taip pat modeliai „Tucson“, „Santa Fe“ bei „Genesis GV80“. Šie automobiliai ne tik puikiai apsaugojo keleivius priekyje, bet ir gale, ir turėjo plačią saugumo sistemų gamą.
Į saugiausių pasirinkimų topą su pliusu pateko ir tokie automobiliai kaip „Acura Integra“, „Toyota Prius“, E klasės „Mercedes-Benz“, „Mazda CX-30“, „Ford Mustang Mach-E“, „BMW X3“, X5, „Lexus NX“, „Volvo XC90“.
