Mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto modelį, pavadintą „Centaur“, kuris tiksliai prognozuoja žmogaus elgesį praktiškai bet kokio psichologinio eksperimento metu.
Jis netgi lenkia specializuotus kompiuterinius modelius, kuriuos mokslininkai naudojo dešimtmečius.
„Centaur”, apmokytas remiantis daugiau nei 60 000 žmonių, priėmusių daugiau nei 10 milijonų sprendimų, duomenimis, perteikia pagrindinius mūsų mąstymo, mokymosi ir pasirinkimo dėsningumus.
„Žmogaus protas yra nepaprastai bendras“, – rašo tyrėjai savo straipsnyje, paskelbtame žurnale „Nature“.
„Mes ne tik įprastai priimame žemiškus sprendimus, pavyzdžiui, renkamės pusryčių dribsnius ar aprangą, bet ir sprendžiame sudėtingus uždavinius, pavyzdžiui, aiškinamės, kaip išgydyti vėžį ar tyrinėti kosmosą.“
Žmogaus pažinimą iš tiesų suprantantis dirbtinis intelektas galėtų iš esmės pakeisti rinkodarą, švietimą, psichikos sveikatos gydymą ir gaminių dizainą.
Tačiau jis taip pat kelia nepatogių klausimų dėl privatumo ir manipuliavimo, kai mūsų skaitmeniniai pėdsakai atskleidžia apie mus daugiau nei bet kada anksčiau.
Kaip mokslininkai sukūrė skaitmeninį proto prognozavimo dirbtinį intelektą
Tyrėjų komanda pradėjo nuo ambicingo tikslo: sukurti vieną dirbtinio intelekto modelį, kuris galėtų nuspėti žmogaus elgesį bet kokio psichologinio eksperimento metu. Jų metodas buvo stebėtinai paprastas, tačiau jam reikėjo didžiulio masto.
Mokslininkai surinko duomenų rinkinį „Psych-101“, kuriame buvo 160 eksperimentų, apimančių atminties testus, mokymosi žaidimus, rizikos prisiėmimo scenarijus ir moralines dilemas. Kiekvienas eksperimentas buvo konvertuotas į paprastus, dirbtiniam intelektui suprantamus angliškus aprašymus.
Užuot kūrę nuo nulio, tyrėjai panaudojo „Meta“ kalbos modelį „Llama 3.1“ (tokį patį, koks naudojamas „ChatGPT“) ir suteikė jam specialų mokymą apie žmogaus elgesį.
Jie taikė metodą, leidžiantį pakeisti tik nedidelę dirbtinio intelekto programavimo dalį, o didžiąją jo dalį palikti nepakeistą. Visas mokymo procesas užtruko tik penkias dienas naudojant aukštos klasės kompiuterio procesorių.
„Centaur“ pranoksta tradicinius kognityvinius modelius
Atlikus bandymus, „Centaur“ pilnai pranoko konkurentus. Lyginant su specializuotais kognityviniais modeliais, kuriuos mokslininkai tobulino dešimtmečius, „Centaur“ nugalėjo beveik kiekviename eksperimente.
Tikrasis proveržis įvyko, kai mokslininkai išbandė „Centaur“ pagal visiškai naujus scenarijus.
Dirbtinis intelektas sėkmingai prognozavo žmonių elgesį net tada, kai pasikeitė eksperimento siužetas (kosminio lobio paieškos virto nuotykiu ant stebuklingo kilimo), kai buvo pakeista struktūra (dviejų pasirinkimų užduotis papildyta trečiu variantu) ir kai buvo įtrauktos visiškai naujos sritys (loginio mąstymo testai, kurių nebuvo jo mokymo duomenyse).
„Centaur“ taip pat galėjo atkurti tikrovišką žmogaus elgesį atliekant modeliavimą.
Atlikdamas vieną testą, susijusį su tyrinėjimo strategijomis, dirbtinis intelektas pasiekė panašių rezultatų kaip ir tikri žmonės, ir parodė tokį patį neapibrėžtumu grindžiamą sprendimų priėmimo būdą, kuris būdingas žmonių elgesiui.
Neuronų derinimas: „Centaur“ imituoja žmogaus smegenų veiklą
Stebinantis atradimas: „Centaur“ vidinis veikimas tapo labiau suderintas su žmogaus smegenų veikla, nors jis niekada nebuvo specialiai apmokytas derinti neuroninius duomenis.
Kai tyrėjai palygino dirbtinio intelekto vidines būsenas su žmonių, atliekančių tas pačias užduotis, smegenų skenavimu, jie nustatė stipresnes koreliacijas nei su pradiniu, netreniruotu modeliu.
Mokymasis nuspėti žmonių elgesį akivaizdžiai privertė dirbtinį intelektą sukurti vidines reprezentacijas, atspindinčias tai, kaip mūsų smegenys iš tikrųjų apdoroja informaciją.
Dirbtinis intelektas iš esmės perprato žmogaus pažinimo aspektus vien tik studijuodamas mūsų pasirinkimus.
Komanda taip pat pademonstravo, kaip „Centaur“ galėtų paspartinti mokslinius atradimus. Jie naudojo dirbtinį intelektą žmogaus elgesio modeliams analizuoti, todėl buvo atrasta nauja sprendimų priėmimo strategija, kuri pranoko esamas psichologines teorijas.
„Sukūrėme įrankį, leidžiantį nuspėti žmogaus elgesį bet kokioje natūralia kalba aprašytoje situacijoje – tarsi virtualioje laboratorijoje“, – sako pagrindinis autorius Marcelis Binzas.
Kas toliau?
Nors šie tyrimai įspūdingi, jie yra tik pradžia. Dabartinėje versijoje daugiausia dėmesio skiriama mokymuisi ir sprendimų priėmimui, o tokios sritys kaip socialinė psichologija ar tarpkultūriniai skirtumai aprėpiamos ribotai.
Duomenų rinkinyje taip pat yra Vakarų, išsilavinusių gyventojų, o tai yra dažnas psichologinių tyrimų apribojimas.
Komanda planuoja išplėsti duomenų rinkinį, kad jis apimtų daugiau įvairių sričių ir populiacijų, numatydama sukurti išsamų modelį, kuris galėtų tapti vieninga žmogaus pažinimo teorija.
Jie viešai paskelbė savo duomenų rinkinį ir dirbtinio intelekto modelį, kad kiti tyrėjai galėtų juo remtis.
„Mes deriname dirbtinio intelekto tyrimus su psichologijos teorija ir aiškiai įsipareigojame laikytis etikos principų“, – priduria M. Binzas. „Viešoje mokslinių tyrimų aplinkoje galime laisvai nagrinėti esminius pažinimo klausimus, kuriems industrijoje dažnai neskiriama dėmesio.“
Pirmą kartą turime dirbtinę sistemą, kuri gali neregėtu tikslumu nuspėti žmogaus elgesį visame psichologinių tyrimų spektre.
Ar šis pasiekimas jus džiugina, ar kelia nerimą, gali priklausyti nuo to, kaip užtikrintai galėsime garantuoti, kad tokios priemonės būtų naudojamos atsakingai.
