Seimas po pateikimo pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui aiškiau reglamentuoti laikinojo sulaikymo tvarką, kadangi dabartiniame Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laikino sulaikymo reglamentavimas sudaro prielaidas per plačiai taikyti šią procesinę prievartos priemonę, kuria ribojama Konstitucinė teisė į laisvę baudžiamojo proceso metu.
Siūlomas naujas Baudžiamojo proceso kodekso reglamentavimas leis ne tik tiksliau apibrėžti asmens laikinojo sulaikymo pagrindus ir procedūras, kai jis yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nebuvo užkluptas nusikaltimo vietoje, bet ir geriau užtikrinti laikinai sulaikyto asmens teisių apsaugą.
Šiuo metu nėra įtvirtintas greitas ir efektyvus laikino sulaikymo taikymo apskundimo mechanizmas, nėra aiškios gynėjo kvietimo į su įtariamuoju ar kaltinamuoju atliekamus veiksmus bei gynėjo dalyvavimo apklausoje tvarkos. Taip pat dabar nėra nustatytos privalomos pareigos prokurorui atlikti laikino sulaikymo teisėtumo ar pagrįstumo vertinimą, kai šią procesinės prievartos priemonę paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Be to, nėra ir numatytos būtinybės, sulaikius asmenį, užkluptą nusikaltimo vietoje, nustatyti jo tapatybę bei procesinius veiksmus atlikti nedelsiant.
Asmens laisvės suvaržymo procedūros ir pagrindai, kuriais valstybės institucijoms suteikiama teisė apriboti asmens laisvę, turi būti pagrįsti, o asmens Konstitucinę teisę į laisvę ribojanti teisinė priemonė – laikinas sulaikymas – taikoma tik išimties atvejais – kaip ir numato Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Projekto tikslams pritaria ir Lietuvos advokatūra.
Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė teigė, kad šiuo projektu Lietuva žengė žingsnį žmogaus teisių užtikrinimo link, nes iki šiol įstatymas sudarė prielaidas naudotis situacija reikšmingai pažeidžiant teises.
„Rengiant šį projektą, Lietuvos advokatūra siūlė kaip įmanoma greičiau išspręsti suėmimo skyrimo klausimą bei siūlė kitus reikšmingus pastebėjimus dėl šio įstatymo projekto pakeitimo. Svarbu, kad į kai kurias Lietuvos advokatūros pastabas atsižvelgta. Vienas svarbiausių pasiekimų yra tai, kad sulaikytam asmeniui bus užtikrinama galimybė iki apklausos nedalyvaujant pašaliniams asmenims susitikti su gynėju. Tobulinti ir siekti kaip įmanoma geriausio sprendimo visada lieka erdvės, tačiau siūloma žengti dar vieną žingsnį, kuris leistų labiau užtikrinti žmogaus teises“, – komentavo I. Vėgėlė.
Naujuoju reglamentavimu siūloma, kad tuo atveju, jeigu asmuo būtų sulaikomas neužklupus nusikaltimo vietoje, jis turėtų būti pristatomas pas teisėją dėl suėmimo skyrimo, nebent paaiškėtų naujos aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos sulaikymo metu.
Taip pat siūloma nustatyti, kad asmens sulaikymas nedelsiant galėtų būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundas būtų paduodamas per ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalėtų tokį skundą išnagrinėti per 20 valandų nuo jo gavimo momento. Taip norima stiprinti sulaikytųjų asmenų teisių apsaugą, numatant galimybę nutraukti nepagrįstai paskirtą sulaikymą. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas numato tik „post factum“ laikino sulaikymo teisėtumo bei pagrįstumo apskundimą, t. y. suėjus maksimaliam 48 valandų terminui, kai asmuo jau būna laisvėje.
Kartu ketinama stiprinti gynėjo vaidmenį laikino sulaikymo procese, numatant, kad, jeigu laikinai sulaikytas asmuo prašo apklausos metu užtikrinti gynėjo dalyvavimą, apklausa turėtų būti atidedama iki gynėjo atvykimo. Tai leis geriau ginti sulaikyto asmens interesus, visapusiškai užtikrinant, kad gynėjas turėtų galimybę dalyvauti laikinai sulaikyto asmens apklausoje.
Ketinama įtvirtinti ir privalomą priimtų sprendimų laikinai sulaikyti teisėtumo kontrolę, kurią atlikti būtų privalu prokurorui. Tuo atveju, jeigu prokuroras nustatytų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas pritaikė laikiną sulaikymą nepagrįstai ar neteisėtai, prokuroras savo iniciatyva galėtų sulaikymą nutraukti.
Nauja ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalėtų išsamiai pagrįsti taikomo sulaikymo pagrindą, jo sąlygas, taip pat informuoti sulaikytą asmenį apie jo turimas procesines garantijas bei teisę nedelsiant skųsti pritaikytą procesinę prievartos priemonę.
Taip pat norima įtvirtinti, kad laikino sulaikymo pagrindai bei sąlygos būtų aiškiai motyvuotos procesiniame dokumente, kartu jame numatant laikinai sulaikyto asmens teisę nedelsiant apskųsti šį sprendimą.
Per metus vidutiniškai pareigūnai sulaiko apie 19 tūkst. asmenų, įtariamų padarius nusikaltimus, iš kurių iki 2 tūkst. asmenų sulaikoma ne nusikalstamos veikos padarymo vietoje.
Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas parengtas po diskusijų su Generalinės prokuratūros, Lietuvos advokatūros, Policijos departamento, Teisėjų tarybos ir kitų institucijų atstovais.
