Virtuali gyventojų apklausa ir kūrybinės dirbtuvės buvo organizuojamos siekiant įtraukti klaipėdiečius į Klaipėdos miesto vizualinio identiteto kūrybos procesą. Jį koordinavusios įmonės „Xwhy / Supratimo agentūra“ atstovai Dominykas Karpovič ir Eglė Vitkutė pasidžiaugė, kad miestiečiai aktyviai į jį įsitraukė: apklausoje dalyvavo 1 367 respondentai, dauguma jų priklausantys 30-39 metų ir 40-49 metų amžiaus grupėms. Apklausa užpildyta ne tik lietuvių, bet ir rusų, anglų kalbomis. Kūrybinės dirbtuvės organizuotos su skirtingomis tikslinėmis gyventojų grupėmis: kultūros, sporto ir švietimo atstovais, turizmo, verslo žmonėmis ir su bendruomenėmis. Antradienį pristatyti apibendrinti šio etapo rezultatai: išskirtos Klaipėdos miesto vertybės, išskirtiniai bruožai Lietuvos ir užsienio kontekste, tikslai ir vizija. Mėlyna ir žalia Pasak E. Vitkutės, kūrybinių dirbtuvių dalyviai kaip svarbiausią Klaipėdos išskirtinumą įvardijo: jūrinę kultūrą (laisvalaikis prie jūros, vandens ir vėjo sporto potencialas, kultūrinis paveldas ir jo tradicijos, savitas gyvenimo ritmas, jūrinė pramonė ir verslai), kranto kultūrą (Klaipėda – regiono centras, kryptingas šiuolaikinės kultūros stiprinimas) ir uostą kaip pagrindinę jungtį tarp jų, kuri šiuo metu yra įtempta, tačiau turi nerealizuotą ekonominį, kultūrinį ir socialinį, tvarumo potencialą. Išskirtos dvi esminės Klaipėdą apibūdinančios sąvokos: „PAjūris“ ir „PAkrantė“. Kūrybinėse dirbtuvėse suformuluota įžvalga, kad Klaipėda – „ne tik mėlynas, bet ir žalias miestas“. Nepaisant miesto ekologinių problemų, jis turi stiprų, tvaraus, darnaus miesto potencialą. Pažymėta, kad žalesnio, tvaresnio miesto vizija yra itin aktuali miesto bendruomenėms ir yra jas vienijanti tema. Kūrybinėse dirbtuvėse analizuojant tarptautinį kontekstą, Klaipėda, turinti išskirtines sąlygas vandens ir vėjo sportui, buvo apibūdinta kaip „mažoji Kalifornija“, mūsų industrinės erdvės ir industrinis paveldas prilygintas Berlynui, o Dangės upė ir jos įveiklinimo galimybės matomos tokios kaip Amsterdame. Bendradarbiaujanti, gyvybinga, harmoninga ir darni. Tokią Klaipėdą, pasak E. Vitkutės, norėtų matyti kūrybinių dirbtuvių dalyviai. Kalbėti jūros kalba Panašūs buvo ir apklausos rezultatai. Dauguma apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad laisvalaikį mėgsta leisti prie jūros arba gamtoje užmiestyje. Jūra, atviros miesto žaliosios erdvės ir miesto urbanistinė aplinka įvardinta kaip svarbiausi aplinkos elementai. Kaip svarbiausi miesto gyvenimo elementai buvo išskirtas turizmo traukos centras, turtingas miesto gyvenimas, kultūros paveldas ir jo pažinimas, šiuolaikinė kultūra ir jos sklaida. Pažymėta, kad neigiamos asociacijos kalbant apie mūsų miestą yra kokybiško laisvalaikio pasirinkimo trūkumas ir tarša. Apklausos dalyvių nuomone, Klaipėda galėtų lygiuotis į Vilnių, Kauną, Palangą, Druskininkus, Gdanską, Kopenhagą, Amsterdamą, Rygą, Taliną. Ateities Klaipėda respondentams asocijuojasi su žodžiais: jūra, uostas, miestas, žalia, gamta, kultūra, turizmas, poilsis, kurortas, ramybė, laisvė. Reziumuodami gautus apklausos ir kūrybinių dirbtuvių rezultatus, „Xwhy / Supratimo agentūros“ atstovai akcentavo, kad kuriant naująjį mūsų miesto vizualinį įvaizdį svarbu kalbėti jūros kalba, akcentuoti pasididžiavimą gamtiniais Klaipėdos elementais, akcentuoti darnaus vystymosi lūkestį, pabrėžti Klaipėdos, kaip nedidelio, harmoningo, subalansuoto miesto, pranašumus, puoselėti aiškią miesto vertybinę ašį, kalbėti apie užslėpto potencialo realizavimą ir t. t. Atkreiptas dėmesys, kad Klaipėdos miesto heraldikoje, seniausiame dabartinėje Lietuvos teritorijoje herbe, užkoduotas tarptautinio jūrinio miesto potencialas. „Gaila, kad istorijos tėkmėje jis buvo paslėptas po fragmentuotu žmonių santykiu su miestu bei dėmesiu pramoninei infrastruktūrai, tačiau iš jūros kylanti gyvybingumo energija palaiko ir primena apie besiskleidžiančią pažangaus, darnaus, bendruomeniško gyvenimo galimybę“, – sakė D. Karpovič. Sukaupta informacija ir įžvalgos bus perduotos dizaino agentūrai „Critical“. Ši agentūra per vasario mėnesį turėtų parengti Klaipėdos miesto logotipo ir vizualinio identiteto koncepciją ir išgryninti jos kryptį. Kovo mėnesį tikimasi šią koncepciją išbaigti ir iki balandžio 15-osios pristatyti visuomenei.