Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos Zitos Genienės, muziejuje saugoma Makso Ehrhardto stiklo negatyvų kolekcija – unikali ikonografinė medžiaga ir itin reikšminga Klaipėdos vizualiosios kultūros paveldo dalis.
„Miesto vaizdai, žymių žmonių portretai, istorinių ir kultūrinių įvykių fotodokumentai ne tik atskleidžia epochos dvasią, bet ir suteikia išsamių žinių apie žmonių gyvenimo būdą, papročius, madas, tradicijas, kasdienybės kultūrą“, – kolekcijos svarbą akcentuoja Z. Genienė.
Fotografo detektyvas
Pasak muziejininkės, 219 negatyvų, kuriuose įamžinta Klaipėdos miesto istorija, 1949 m. uostamiestyje atsikūrusiam Kraštotyros muziejui perdavė Klaipėdos miesto archyvas. Perdavimo dokumente nebuvo pažymėta, kokiomis aplinkybėmis kolekcija buvo aptikta, jos aprašai fragmentiški. Tad ilgą laiką buvo nežinomas ir juos sukūręs fotografas.
„Tik sukaupus gausesnį fotografijų ir atvirukų rinkinį su antspaudais, įspaudais su autorių pavardėmis, paaiškėjo, kad daugelio negatyvų autorius yra žinomas XX a. pirmosios pusės fotografas M. Ehrhardtas. Šis fotografas Klaipėdoje gyveno ir dirbo keturis dešimtmečius, tačiau žinios apie jo gyvenimą ir veiklą yra skurdžios.
Žinome, kad fotografas apie 1900-uosius atvyko iš Saksonijos, įsigijo Liepojos gatvėje (Libauerstrasse 20) buvusią M. Garfeino fotoateljė. Tai buvo vienas seniausių miesto fotosalonų, kuris XIX a. 7-ajame dešimtmetyje priklausė J. Blaschy, 8-ajame dešimtmetyje – C. Sybergui. Jame taip pat yra dirbę žinomi Klaipėdos fotografai O. Weidtkė bei C. Elwenspoekas”, – pasakojo Z. Genienė.
Savo epochos metraštininkas
„Iš pradžių pagrindinis M. Ehrhardto darbas buvo portretavimas paviljone. Vėliau jis vis dažniau ėmė fotografuoti reprezentacines miesto ir apylinkių vietas, išskirtinius objektus, ėmėsi atvirukų leidybos.
Fotografui rūpėjo ne vien klientų užsakymai, bet ir pačių įvykių fiksavimas, jų įamžinimas. Jo dėka iki mūsų dienų išliko įsimintiniausi 1920-1923 m. įvykiai. Vėliau tęsė šį darbą ir tapo epochos bei krašto metraštininku.
Bendradarbiavo su Klaipėdos ir Lietuvos periodine spauda, rengė parodas.
Antrosios krašto amatų parodos metu (1925) Šaulių namuose M. Ehrhardtas surengė parodą: 100 fotografijų buvo įamžintos 1925 metų miesto gyvenimo akimirkos – Klaipėdos krašto dainų šventė, Didžiosios Britanijos ir Olandijos karinių laivų vizitai. Ji gausiai lankyta, daugelis klaipėdiečių nuotraukose atpažino save.
Apie 1935 m. savo fotoateljė pardavė fotografui W. Fejui (W. Fey) – liko laisvai samdomu fotografu. Paskutinė jo nuotrauka datuojama 1938 m. birželio 21 d.
M. Ehrhardtas amžininkų prisimenamas kaip linksmas, energingas, smalsus, mėgęs bendrauti, tačiau nepraktiškas žmogus. Pasakojama, kad prie jo darbo sėkmės nemažai prisidėjo žmona”, – pristatė fotografijų autorių Z. Genienė.
Parodos atidarymas
Pristatomoje parodoje žiūrovai išvys iki mūsų dienų išlikusius M. Ehrhardto užfiksuotus įspūdingiausius miesto vaizdus ir įvykius. Anot Z. Genienės, kiekvienoje fotografijoje slypi laiko ženklai, tik nuo mūsų žinojimo, suvokimo ir pastangų priklausys, kiek sugebėsime atpažinti ir perskaityti.
Parodos „Senoji Klaipėda. Iš klaipėdiečio fotografo Makso Ehrhardto (Max Ehrhardt) stiklo negatyvų“ atidarymas vyks gegužės 14 d. 18 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje. Jame dalyvaus smuikininkė Gabrielė Brazdeikytė, šokėjos Vesta Petrauskaitė ir Milda Valaitytė, aktorius Irmantas Pilis. Parodą pristatys Z. Genienė.
Nuo 18 iki 23 val. bus demonstruojamas į parodą nepatekusių Makso Ehrhardto stiklo negatyvų skaitmeninių vaizdų kaleidoskopas.
Makso Ehrhardto nuotraukos iš stiklo negatyvo.
