Vakar šis klausimas svarstytas Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje. Pranešimą parengė BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Olegas Mariničius. Beje, turint omenyje, ką šiuo metu daro ši įmonė, jos pavadinimas jau nebeatitinka tikrovės. Ji prižiūri ir tvarko ne tik Klaipėdos paplūdimius, bet ir Danės upę.
„Šio klausimo svarstymą inicijuoja miesto Savivaldybės administracija ir politikai. Aš tik pagalbininkas ir vykdytojas. Reikia pasakyti, kad einame palaipsniui. Jūs neįsivaizduojate, kiek buvo visokių komisijų posėdžių. Ta pati komisija svarstė Danės upės krantinių perdavimo mūsų įstaigai klausimą ir tam pritarė“, – „Vakarų ekspresui“ sakė O. Mariničius.
Tam, kad Danės upės krantinės galėtų būti perduotos „Klaipėdos paplūdimiams“, reikia padaryti įmonės nuostatų pakeitimus. Jie jau perduoti Savivaldybės administracijai tvirtinti. Pasak įmonės direktoriaus, tai pirmas žingsnis perduodant valdymą įstaigai.
Didelis krantinių ūkis
Toliau kalbama apie tai, kad, turint akvatoriją, Savivaldybės krantines galima suformuoti Savivaldybės uostą. Kol kas neaišku, kaip jis turėtų būti pavadintas.
„Kol kas kalbame apie Danės upės municipalinį uostą. Bet nereikia pamiršti, kad dar yra 23-24 krantinės “Memelio mieto„ nuomojamoje teritorijoje, kurias Savivaldybei uostas perduos artimiausiu metu. Bus atiduotos ir kitos krantinės šalia buvusios “Baltijos„. Krantinių pilna. Jų turime ir Smiltynėje, judant nuo Senosios perkėlos Ledo įlankos, Juodkrantės link. Turimas didžiulis krantinių ūkis. Mano siūlymas buvo pradėti nuo krantinių perdavimo į vienas rankas, o ateityje galima prieiti ir prie uosto kūrimo“, – sakė O. Mariničius.
Pasak jo, tam tikrų kliūčių iškyla. Didelė dalis krantinių, nuo upės žiočių iki Biržos tilto, kurios galėtų būti priskirtos uostui, koncesiniu pagrindu yra perduotos valdyti UAB „Klaipėdos laivų remontas“ bendrovei Klaipėdos pilies uostui. Sutartis baigiasi 2032 metais.
Uoste turi būti kapitonas
O jeigu būtų kuriamas municipalinis uostas, jis jau būtų juridinis asmuo. Be visų kitų dalykų, turėtų atsirasti uosto kapitonas.
Uostas turės dirbti 24 valandas visas 7 savaitės dienas. Vadinasi, privalės būti budėtojai.
„Žinoma, su tokiomis pagėjomis, kokias turime dabar, mes to negalėsime įvykdyti. Kalbos nėra. Be visų kitų dalykų, reikia turėti patalpas, kuriose būtų įkurdintas papildomas personalas, uosto kapitonas, budėtojai ir kt.“, – sakė „Klaipėdos paplūdimių“ vadovas ir pridūrė, kad uostas turės atsidurti ir teritorijų planavimo dokumentuose. Vadinasi, Savivaldybės lauks uosto įteisinimo darbas.
Paklaustas, kada galėtų atsirasti tokia įstaiga kaip Klaipėdos Danės upės municipalinis uostas, O. Mariničius atsakė: „Viskas priklausys nuo to, kaip greitai bus priimti politiniai sprendimai. Man buvo pasakyta, kad gegužę miesto Taryboje bus svarstomas klausimas, susijęs su naujų mūsų įstaigos nuostatų tvirtinimu, krantinių perdavimu ir aptarnavimu. O tam, kas susiję su uostu, reikia sutvarkyti planavimo dokumentus. Kiek tai užima laiko, nelabai žinau. Jeigu viskas klostysis gerai, bus priimti visi principiniai sprendimai, tad kitais metais galima kalbėti apie jo atsiradimą.“
Paklaustas, ar ateityje neliks „Klaipėdos paplūdimių“, o bus kažkaip pavadintas uostas, jų vadovas atsakė: „Mes niekur nedingsime ir toliau prižiūrėsime paplūdimius.
Upę mes jau ir dabar prižiūrime. Esame vandens kelio valdytojai. Esame jau labai giliai įbridę į tą vandenį.
Tai būtų papildoma funkcija, jeigu uostas atsiras kaip mūsų struktūrinis padalinys. Veiks pagal tokią pačią schemą, kaip veikia Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Yra Uosto direkcija, o kapitono tarnyba yra jos struktūroje, uosto kapitonas tiesiogiai pavaldus generaliniam direktoriui. Manau, taip daryti būtų logiška.”
Manoma, kad geriau šiam tikslui reikėtų išnaudoti jau tam tikros patirties turinčią įmonę, nei kurti kokią nors naują įstaigą.
Profesorių nuomonė
„Kaip ir nesu nusprendęs, pritarti tam ar ne. Žiūrėsiu, kaip klausimas bus pristatytas“, – prieš prasidedant posėdžiui sakė minėtos komisijos narys profesorius Viktoras Senčila.
Užsiminus ir apie Smeltalės upelį bei Vilhelmo kanalą ir norą juo plaukti, jis nusijuokė ir pasakė, kad ne visos svajonės išsipildo iš karto.
„Jeigu krantinių ūkis didėja, galima galvoti ir apie uostą. Niekur skubėti nereikia, niekas mūsų nevaro, bet ne pro šalį būtų harmonizuoti visą tą ūkį. Gal ir neblogai būtų, jeigu jis būtų valdomas iš vieno taško“, – sakė V. Senčila.
Kitas profesorius, Vytautas Paulauskas, mano, kad visai nebloga idėja steigti municipalinį vidaus vandenų uostą. „Dar svarbu, koks tas uostas bus. Jeigu vidaus vandenimis bus plukdomi tik keleiviai, tai jokių problemų dėl municipalinio uosto, kitaip aš neįsivaizduočiau. O jeigu vidaus vandens keliais būtų plukdomi ir kroviniai, tada iškyla klausimas, ar municipalitetas norės to imtis. Klaipėdoje yra uostas, turintis terminalus ir galintis tuo užsiimti. O kas susiję su keleiviais, mano supratimu, pats Dievas liepė miestui pačiam reguliuotis tą dalyką“, – sakė V. Paulauskas.
