Dėl rugštokai karstelėjusio skonio bruknės dažniausiai vartojamos termiškai apdorotos – tradiciškai verdamos jų uogienės su kriaušėmis ir obuoliais, jos dedamos į rauginamus kopūstus. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad bruknės yra vienas pagrindinių antioksidacinių medžiagų šaltinių, įvardijamos kaip superuogos – jų naudą itin vertina Skandinavijos šalių gyventojai. Kategorijos vadovė Rūta Genienė sako, kad Lietuvoje bruknės nėra masiškai vartojamos, o pirkėjai mieliau renkasi lietuviškų gamintojų natūralias uogienes su bruknėmis nei šviežias uogas.
Sveikatai palankiausios – neapdorotos bruknės
Bruknių karoliukai miškuose pradeda raudonuoti baigiantis vasarai. Rūgštokos uogos nėra iš tų, kurios valgomos saujomis – dažniausiai jos verdamos, maišant su kitais vaisiais. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės, renkantis uogas pirmenybė turėtų būti teikiama mūsų kraštuose augančioms uogoms.
„Pagal biologiškai aktyvių medžiagų kiekį naudingiausios yra erškėtinių šeimos uogos: braškės, avietės, gervuogės. Nuo jų neatsilieka ir erikinių šeimos uogos: mėlynės, bruknės, spanguolės. Šviežiomis bruknėmis galima skaninti košes, pieno produktus, salotas, įvairiausius desertus. Mūsų kraštuose bruknės ir spanguolės nėra itin populiarios, nors bruknės – vitaminų A, C, E, polifenolių šaltinis, ne veltui jos įvardijamos kaip supermaistas“, – sako gydytoja dietologė.
Iš bruknių tradiciškai verdamos uogienės, kompotai, sirupai. Pasak ekspertės, polifenolių ir oksidacinių medžiagų kiekiai bruknėse mažėja tiek jas termiškai apdorojant, tiek spaudžiant jų sultis. „Be to, maistinėms savybėms reikšmės turi ir tai, kur uogos auga. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daug daugiau polinefolių turėjo Aliaskoje prisirpusios bruknės, lyginant jas su augusiomis Lenkijoje ar JAV. Nepaisant to, bet kur pasaulyje užaugusių šių uogų nauda sveikatai neginčijama ir artėjant bruknių sezonui tikrai verta jomis paskaninti košę ar varškę, užsišaldyti, susitrinti su medumi ar kitaip įtraukti į savo mitybos racioną“, – pataria gydytoja dietologė.
Miško uogas veikia klimato pokyčiai
Pasak kategorijos vadovės Rūtos Genienės, bruknės dėl savo karstelėjusio skonio dažniausiai vartojamos termiškai apdorotos – padažams, uogienėms, kurios tinka prie mėsos patiekalų. „Bruknės, kaip ir spanguolės – vėlyvos uogos, kurios atsiranda jau baigiantis vasarai, antroje rugpjūčio pusėje. Bruknių krūmeliams reikia daug drėgmės, todėl jos auga drėgnuose miškuose, netoli pelkynų, ežerų. Tiesa, bruknių augavietėms įtaką daro klimato pokyčiai: keičiasi mūsų miškai, pelkynai sausėja. Laimei, bent jau ši vasara gamtai palanki – užtenka drėgmės, ilgai nevargina karščiai, tad uogų derlius turėtų būti nemenkas“, – prognozuoja asortimento ekspertė.
„Pernai prekybos tinkle turėjome fasuotų bruknių, jomis tikimės lentynas nuo spalio papildyti ir šįmet, jeigu bus tam tinkamos oro sąlygos. Šviežių bruknių pardavimai nėra dideli, nes dažniausiai namie bruknių uogienes verda patys uogautojai. Tiesa, didžioji dalis lietuvių vis tik pirmenybę teikia prekybos centruose parduodamoms uogienėms, džemams ir padažams su bruknėmis, kurių pas mus galima rasti visus metus“, – teigia R.Genienė.
Išbandykite sveikatai palankesnius avinžirnių ir žiedinių kopūstų blynus su bruknėmis bei obuolių salotomis.
RECEPTAS
Blynams reikės:
380 g virtų avinžirnių;
250 g kvietinių miltų;
3 vnt. kiaušinių;
1 šaukštelio druskos;
600 ml pieno;
250 g žiedinių kopūstų ryžių;
3 šaukštų sviesto.
Salotoms reikės:
1 vnt. raudono obuolio;
100 g trintų bruknių.
Patiekimui reikės:
200 g šoninės;
1 šaukštelio rapsų aliejaus.
Gaminimo eiga:
Šaltinis: Nyksciai
