Mirė sesuo Nijolė Felicija Sadūnaitė – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja, vienuolė. Šią žinią savo paskyroje socialiniame tinkle paskelbė Aušra Pocienė. Liūdną, bet simbolišką žinią patvirtino sesuo Gerarda Elena Šiliauskaitė, Laisvės premijos laureatė. Taip pat žinią patvirtino ir Tomas Reventas, krikščioniško paramos fondo „Donum“ vadovas. Šis fondas 2023 m. rudenį išleido naujausią knygą apie ses. Nijolę Sadūnaitę.
Nijolė Felicija Sadūnaitė gimė 1938 m. liepos 22 d. Kaune. 1956 m. Anykščiuose baigė Jono Biliūno vidurinę mokyklą, 1970 m. Vilniuje – medicinos seserų kursus. Iki 1974 m. dirbo kūdikių namuose. 1956 m. įstojo į nelegalų Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolyną Panevėžyje.
Visą laiką buvo KGB persekiojama ir terorizuojama. 1972 m. pradėjus leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, F. N. Sadūnaitė leidiniui rinko informaciją, rašomąja mašinėle spausdino tekstus ir platino jį. 1974 m. rugpjūčio 27 d. buvo suimta ir dešimt mėnesių KGB kalinta Vilniuje. 1975 m. birželio 17 d. nuteista šešeriems metams: trejiems metams griežto režimo lagerio Mordovijoje ir trejiems metams tremties Sibire; tremtyje dirbo medicinos sesele.
1980 m. grįžo į Lietuvą, bet 1983-iaisiais jai vėl sudaryta byla; pabėgo, slapstėsi, 4,5 metų buvo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, „Aušros“ ir kitų pogrindžio leidinių kurjerė: juos dažniausiai perduodavo Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadai Maskvoje. Už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidybą KGB F. N. Sadūnaitę paskelbė ypatinga recidyviste, jos paiešką visoje SSRS. 1987 m. balandžio 9 d. buvo suimta.
08 23 F. N. Sadūnaitė su A. Terlecku, V. Bogušiu ir P. Cidziku suorganizavo Molotovo–Ribbentropo nusikalstamo pakto (Molotovo–Ribbentropo paktas) minėjimo mitingą prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Po savaitės buvo KGB darbuotojų 30 val. gąsdinta, kad būsianti sušaudyta. 1988 su A. Terlecku ir V. Bogušiu Vilniuje suorganizavo Vasario 16 minėjimą, su kitais 06 14 – 1941 trėmimams prisiminti. Jai buvo paskirtas 2 mėn. namų areštas.
1988 11 įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. Pasaulio visuomenei ir JAV prezidentui R. Reaganui reikalaujant 1989 12 19 LSSR Aukščiausiojo teismo reabilituota (su vyskupu S. Tamkevičiumi). 1989 su kitais įsteigė Lietuvos katalikiškąjį moterų sambūrį Caritas. 1989–90 skaitė paskaitas apie Lietuvą Europoje, JAV. Užsiima labdara, gina žmogaus teises.
Parašė knygą KGB akiratyje (1985 Čikagoje, 1991 Vilniuje; išleista 9 užsienio kalbomis). 1987 Čikagoje, 1991 Vilniuje išleista knyga Gerojo Dievo globoje (apie pogrindinę veiklą); abi knygos 1998 sujungtos į vieną pavadinimu Skubėkime daryti gera ir išleista Vilniuje (papildytas leidimas 2023; išversta į 10 užsienio kalbų). Apie F. N. Sadūnaitę sukurtas dokumentinis filmas Sesuo Nijolė (režisierius J. Sabolius, 2019).
Sausio tryliktosios atminimo medalis (1992), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius (1998), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000). Laisvės premija (2017).
bernardinai.lt informacija
Šaltinis: Nyksciai
