Liepos 13 d. ELTA pranešė, kad eidama 80-uosius metus, šeštadienį po sunkios ligos mirė mokslininkė, istorikė bei visuomenininkė Aldona Vladislava Vasiliauskienė.
A. V. Vasiliauskienė gimė Galvydžiuose, buvusiame Svėdasų valsčiuje. Ji mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume, įgijo kanklininkės specialybę. 1964–1975 m. dirbo pedagoginį darbą įvairiose Vilniaus mokyklose. 1967–1974 m. neakivaizdžiai baigė studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, įgijo istorikės išsilavinimą.
1975–2006 m. A. Vasiliauskienė dirbo Vilniaus universitete, 1992–1997 m. – Istorijos fakulteto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros vyresniąja mokslo darbuotoja. 2004–2010 m. ji buvo Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Šiaurės Lietuvos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja, 2006–2008 m. – ir Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedros docentė.
A. Vladislava Vasiliauskienė taip pat buvo Lvivo (Ukraina) nacionalinio Ivano Franko universiteto vyriausioji mokslo darbuotoja. A. Vladislava Vasiliauskienė 2016 m. apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2006 m. – Ukrainos Respublikos valstybiniu Kunigaikštienės Olgos III laipsnio ordinu, 2011 m. – popiežiaus Jono Pauliaus II lankymosi Ukrainoje atminimo medaliu, 2005 m. – Lvivo nacionalinio Ivano Franko universiteto jubiliejiniais Taraso Ševčenkos ir Ivano Franko medaliais.
Interneto portalas voruta.lt išvardijo velionės kūrybinį palikimą – Aldonos Vladislavos Vasiliauskienės didelis ir platus mokslinis laukas, o jos parašytos monografijos – tai atminties paminklas ateities kartoms. Ji parašė ir išleido knygas: 1980 m. – „Pranė Dundulienė: bibliografija”, 1984 m. – „Stanislovas Lazutka: bibliografija”, 1992 m. – „Lietuvių katalikų mokslo akademija” (jubiliejinis informacinis leidinys), 1995 m. – „Kai akademikas kunigas Antanas Liuima SJ prabyla…”, „Žvilgsnis į Juozą Girnių”, 1996 m. – „Stasio Antano Bačkio gyvenimo ir veiklos bruožai”, „Vilkaviškio vyskupijos ganytojui – 70” (apie vyskupą Juozą Žemaitį), 1997 m. – „Gyvenimas Dievui ir Lietuvai: daktaras prelatas Juozas Prunskis švenčia 65 metų kunigystės ir 90 metų amžiaus jubiliejų”, „Lietuvių katalikų mokslo akademijos žinynas: LKMA 75-mečiui paminėti”, 1998 m. – „Arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas: gyvenimas ir veikla” (chronologinė rodyklė), „Petro Perkumo idėjų dvasia: 2000-ųjų Kristaus gimimo metų jubiliejų pasitinkant”, 2001 m. – „Mokslo ir idealo keliu” (profesoriaus Justino Pikūno biografija), „Monsinjoras Jonas Juodelis: biografinė apybraiža”, „Akmenuotas patrioto kelias” (1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio biografija), 2003 m. – „Arkivyskupo Mečislovo Reinio gyvenimo ir veiklos datos”, 2004 m. – „Monsinjoras Klemensas Gutauskas: monografija”, „Antrojo Lietuvos Statuto nuorašai kirilica (paleografija, chronologija, diplomatika)” (monografija, išleista ukrainiečių kalba), 2011 m. – „Monsinjoras Petras Baltuška: monografija”, 2016 m. – „Juozas Banionis: gyvenimo ir darbų verpetuose”, 2023 m. – „Kunigas Julijonas Steponavičius – švietėjas ir lietuvybės puoselėtojas: monografija”.
Voruta.lt nuotrauka.
Šaltinis: Nyksciai
